AB „Panevėžio keliai“ apie kelių auditą: svarbus darbas gali virsti tuščia propaganda

Šalies kelių būklė prasta ir vis prastėja. Kelininkų bendruomenės nestebina tos problemos iškėlimas kaip faktas. Kelininkus stebina požiūris, kad kalčiausi dėl susidariusios situacijos tapo rangovai.

„Yra mažiausiai penki kelių statybos proceso dalyviai ir tik vienas iš jų yra privatus juridinis asmuo – rangovas. Kiti keturi – valstybinės institucijos arba jų įgalioti asmenys“, – sako AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Primename, jog praėjusią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu atliktas kelių kokybės auditas atskleidė tragišką būklę – ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių.

TRAGIŠKA KELIŲ BŪKLĖ: SU DEFEKTAIS – DIDŽIOJI DALIS KELIŲ

1. Užsakovas: 

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR susisiekimo ministerijos

Ši valstybės institucija ne tik formuoja kelių politiką, bet ir sprendžia, kurį objektą atnaujinti, iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas, kokie bus projekto sprendiniai. LAKD formuluoja užduotį projektuotojams, parenka projektuotojus ir techninės priežiūros specialistą, tvirtina ekspertų įvertintą techninį projektą.

2. Projektuotojas:

LAKD parinktas/paskirtas vienos iš valstybinių institucijų specialistas, valstybės įmonė arba privati kompanija, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą.

Techniniame projekte atspindi užsakovo suformuluotas užduotis. Techninį projektą įvertina ekspertas, tvirtina – užsakovas.

3. Techninis prižiūrėtojas: 

LAKD parinktas/paskirtas vienos iš valstybinių institucijų specialistas, valstybės įmonė arba privati kompanija, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą.

Užsakovo atstovas, kuris kontroliuoja, kad rangovo atlikti darbai atitiktų techninio projekto sprendinius.

4. Rangovas: 

viešųjų pirkimų konkurso būdu LAKD parinkta valstybės įmonė arba privati kompanija Atlieka užsakovo pateiktame techniniame projekte numatytus darbus.

Viso proceso metu rangovą kontroliuoja valstybinės institucijos ir jų paskirti/parinkti specialistai.

5. Eksploatuojanti organizacija:

Specializuotos valstybės įmonės: regionų kelių priežiūros įmonės, kurios šiuo metų apjungtos į vieną VĮ „Kelių priežiūra“.

Užsakovas, priėmęs iš rangovo objektą, perduoda jį eksploatuoti LAKD ir ministerijai pavaldžiai valstybės įmonei. Valstybės įmonė parenka būdus ir priemones bei medžiagas, kurios naudojamos kelio eksploatacijai.

6. Naudotojas:

Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi keliu Keliai naudojami pagal valstybės institucijų nustatytą tvarką ir taisykles.

Pvz.: valstybės institucijos leidžia sunkiesiems automobiliams važiuoti keliais, kurių konstrukcija tokioms apkrovoms nepritaikyta.

Viešai skelbiama, kad 5 objektai, kur rangos darbus atliko AB „Panevėžio keliai“, yra su pažeidimais arba iš viso turėjo būti nepriimti.

Projektavimo darbus šiuose objektuose atliko išimtinai valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“. Šios įmonės dabar apjungtos į valstybės įmonę „Kelių priežiūra“, joje dirba tie patys specialistai.

Techninę priežiūrą tariamai probleminiuos objektuose atliko valstybės įmonė „Problematika“ (trys objektai iš penkių), bei LAKD įgaliotos UAB „Saugvila“, UAB „Kelvista“. Darbai atlikti ir objektai perduoti užsakovui 2008, 2010, 2015 ir 2017 metais. Jų kokybę vertino ir patvirtino valstybinės institucijos.

Kelių objektus rangovai valstybinėms institucijos perduoda net ne vieną, o du kartus:

pirmąjį kartą – kai baigiami rangos darbai ir objektas perduodamas užsakovui, o šis perduoda jį eksploatuojančiai organizacijai.

Antrąjį kartą objektas perduodamas pasibaigus garantiniam laikotarpiui, kuris trunka dvejus, penkerius metus ir ilgiau.

„Situaciją kelių sektoriuje vertinti taip, kaip yra vertinama šiuo metu, surandant vieną neva kaltą asmenį, neobjektyvu ir neprofesionalu. Reikia žiūrėti į visumą ir vertinti visus proceso dalyvius. Priešingu atveju šis svarbus darbas gali virsti tuščia propaganda“, – sakė Virmantas Puidokas.

Kelių ir gatvių kaip statinių eksploatavimo sąlygos pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: intensyvėja eismo srautai, sunkiojo transporto svoris didėja, aplinkos poveikis statiniui agresyvėja dėl besikeičiančio klimato. Tą problemą būtina spręsti. Šis klausimas keliamas netgi pavėluotai.

AB „Panevėžio keliai“ vadovo nuomone, Lietuvoje yra pakankamai kompetetingų specialistų, mokslininkų, kurie specializuojasi kelių inžinerijos srityje, ir gali objektyviai įvertinti esamą situaciją ir pateikti problemos sprendimo būdus.

Rangovai yra įvaldę šiuolaikiškus skaitmeninės statybos metodus, apimančius kelių projektavimą ir įrengimą 3D erdvėje, statinio informacinio modelio kūrimą, kas labai svarbu integruojant statinį ir jo inžinerines sistemas į jau veikiančią infrastruktūrą.

Statinio informacinis modeliavimas (BIM), drauge su automatinėmis įrenginių valdymo sistemomis, įgalina automatizuoti visus darbus objekte, įskaitant kelio sankasos įrengimą, kelio konstrukcijos elementų įrengimą, kelio dangos sluoksnių įrengimą bei inžinerinius tinklus.

Šia įranga aprūpintos kelių statybos srityje naudojamos mašinos: ekskavatoriai, buldozeriai, klotuvai, volai ir t.t. Mūsų naudojamos automatinės mechanizmų valdymo sistemos leidžia perkelti visus projektų elementus į objekte dirbančių kelių statybos mechanizmų kompiuterius. Taip eliminuojama žmogiškų klaidų galimybė.

Užsakovas šiuolaikiškomis technologijomis gali naudotis ir naudojasi kaip darbų kokybės kontrolės priemone: skaitmeninės sistemos sudaro galimybę užsakovui stebėti vykdomus darbus realiu laiku (On Line).

Minėti šiuolaikiški įrankiai turi būti standartizuoti, taikomi dar platesniu mastu. Šis kokybinis ir technologinis šuolis neišvengiamas, jeigu mes norime turėti europinės kokybės kelius, kurie atitiktų augančius kelių naudotojų poreikius.

Komentuoti

Skaityti komentarus