Automobilio lizingas: kodėl taip ilgai?

Daugelis žmonių, pamatę reklamas, kad patvirtiname lizingą vos per kelias sekundes, ir proceso tikisi ne ką ilgesnio. Na, gerai, gal kelias minutes? Bet, galų gale, viskas trunka kelias savaites, kartais net virš mėnesio. Kodėl?

Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad pats sprendimas suteikti lizingą ar ne priimamas per kelias sekundes, tačiau iki paties klausimo yra eilė: „bet“, skelbia projekto „Deals On Wheels LT“ autoriai.

Iš pradžių aprašysiu didesnių ir visuomenei žinomų bankų, tokių kaip SEB; Swedbank; Luminor veiklos principus.

Taip, šie bankai juda teisinga linkme ir stengiasi taupyti kliento laiką. Tačiau tai yra bankas. Didžiulė biurokratinė organizacija, kurioje taisyklės ir nuostatai yra nelaužomi, lygiai taip kaip „Cosa Nostra“, nes jų laužymas, gali baisiai brangiai kainuoti.

Kiekvienas, kuris susidūrė ar dirbo didelėje organizacijoje, žino, kad pokyčiai ar didesni sprendimai tokiose vietose juda itin lėtai, kaip drambliai Afrikos dykumose. Taigi, dabar nuo pradžių. Kas vyksta.

Kiekvienas bankas fiziniam asmeniui turi nustatytus aiškius kriterijus iš Lietuvos banko, BET.

Kiekvienas bankas pasirenka dar atskirus kriterijus, kaip vertinti fizinio kliento pajamas: pavyzdžiui, dividendai – arba vertinami (skaičiuojami kaip pajamos) arba ne.

Ir vien nuo to gali priklausyti sprendimas, suteikti jums lizingą ar ne. Įmonėms viskas dar sudėtingiau. Ko nemėgsta bankas? Nežinomybės ir rizikos. Du dalykai, kurie erzina bankus iki beprotybės, taip kaip Jerr’is erzina Tomą (šaunus peliukas šiaip jau)…

O įmonės yra didžiausia rizika. Taigi, bet kuris, turėdamas tokį verslą, stengtųsi sumažinti riziką iki minimumo. Bankai tą ir daro. Todėl turi labai aiškiai išdėstytus kriterijus ir reikalavimus: kas? kur? kaip? ir kodėl?

Taigi, jei įmonė neatitinka bent vieno iš jų, automatiškai negauna patvirtinimo. O tada prasideda… Bankuose dirba šaunūs apsukrūs žmonės. Suprasdamas, kad sandoris yra tai, už ką jam moka atlyginimus ar/ir premijas, kiekvienas vadybininkas yra asmeniškai suinteresuotas ir stengiasi gauti tą patvirtinimą.

Bet čia grįžtame prie to, kad bankas labai, labai didelė organizacija – taigi, pakeisti sprendimą reikia komiteto. Ar komitetas veikia kasdien? Turbūt ne. Užklausų daug? Taip. Vadinasi neaišku, kada jūsų užklausa pasieks komitetą.

Ir taip jau turime kelias savaites. Jūsų laiko. Kitas faktorius. Žmogiškasis.
Lietuvoje susijungė du bankai. Iš išorės vaizdelis buvo gal ir neblogas. Bet ar patiko jų klientams? Nelabai.
Taigi, jūs jau kelias savaites laukiate lizingo paraiškos patvirtinimo, du bankai nusprendžia jungtis. Viskas ok. Jūsų tai neliečia. Tada tik BOOM! Ir vadybininkas, kuris dirbo su Jumis, išeina iš darbo.

Jums priskiriamas kitas. Ne, ne iš karto, o po kelių dienų. Tada jis gilinasi į jūsų situaciją nuo pradžių. Ir tada jau praėjo mėnuo.

Kad ir kaip didieji bankai stengiasi taupyti klientų laiką ir būti modernūs, didžiuliai biurokratiniai mechanizmai kol kas sunkiai suvaldomi net ir tikrai gerai savo darbą išmanantiems ir iš prigimties apsukriems lietuvaičiams.

Tačiau, teisingumo dėlei, reikia paminėti, kad šie bankai, kompensuodami savo lėtumą, siūlo tikrai labai geras lizingo sąlygas.

O ar yra alternatyvų?

Taip, yra. Tačiau, visi žinome posakį, kad laikas – pinigai. Taigi, greitis ir patogumas kainuoja.

Geriausias man žinomas pavyzdys, su kuriuo teko susidurti – „Unicredit“. Maža lizingo bendrovė.

Taip, ji šiek tiek brangesnė už didžiuosius bankus. Ir taip, vartotojui tai kainuoja brangiau.

Tačiau jie pirmieji Lietuvoje įdiegė sistemą, kuria naudojausi dar dirbdamas Didžiojoje Britanijoje. Automatinį patvirtinimą.

Tai sistema, žaibiškai įvertinanti jūsų finansinę padėtį ir galinti pateikti sprendimą per kelias minutes. Tikslus pasiūlymo pateikimas jau įjungia žmogiškąjį faktorių.

Taigi, galutiniam variante, tai trunka vieną, gal dvi darbo dienas. Tai koncentruota lizingo bendrovė, taigi, turi mažiau žmonių ir biurokratijos, todėl jei situacija reikalauja netradicinio sprendimo, vietoje komiteto sprendimą priima vos keli žmonės.

Jie turi paprastesnę struktūrą, kuri sutrumpina sprendimo priėmimo laiką.

Yra, be abejo, ir „Bobutės paskola“, ir „Mogo lizingas“ ir t.t. Jie paskolas dalina (bent taip iš šalies atrodo), bet kam, kas akivaizdžiai matosi iš astronominių palūkanų.

Taigi, jei norite paties pigiausio, bet galimai ilgiausiai trunkančio varianto – skandinaviški bankai geriausias pasirinkimas.

Jei norite visko greičiau ir galite mokėti keliais eurais brangiau – „Unicredit“.

Jei jūsų kreditingumas abejotinas, o paskolos reikia „vakar“ – mažieji skolintojai Jūsų paslaugoms.

Komentuoti

Skaityti komentarus