Automobilių pasaulis ūžia dėl WLTP: kas vyksta ir kiek mums tai kainuos?

Rugsėjo 1-ąją įsigaliojo nauji emisijos ir degalų sąnaudų testų standartai: WLTP (Worldwide Harmonised Light Vehicle Test Procedure) ir RDE (Real Driving Emissions). Anksčiau galiojo NEDC (New European Driving Cycle) standartas, kai emisijos buvo matuojamos idealiomis sąlygomis, o ne realiomis.

Dėl to nemažai vairuotojų skųsdavosi, kad tai, kas rašoma sertifikatuose, ir tai, kiek iš tikrųjų degalų suvartoja automobilis – du skirtingi skaičiai, teigia projekto „Deals On Wheels LT“ autoriai.

Bet ar mums tai tikrai naujiena?

Manau, kiekvienas, kuris pirko arba šiuo metu perka automobilį, skaito ne tik gamintojų knygutes ar tik išskirtinai jų internetinius puslapius, o dažnu atveju apsilanko forumuose, diskusijose, socialiniuose tinkluose, automobilių fanų puslapiuose.

Ši situacija, kai visi žino, kas vyksta, bet garsiai negali pripažinti, labai dviprasmiška. Labai panašiai būna, kai paauglys pradeda rūkyti, tėvai tą žino, bet visi apsimeta, kad niekas nerūko.

Kas keičiasi, įsigaliojus WLTP metodikai?

Gamintojai, kaip ir paauglys, pagaliau bus priversti sakyti tiesą ir skelbti CO2 emisiją bei realias kuro sąnaudas. Realias.

Visada prašantiems patarimo sakydavau, kad, renkantis automobilį, prie deklaruojamų kuro sąnaudų pridėtų kelis litrus. Kad priartėtų prie tiesos. Panašu, kad dabar to daryti nebereikės.

WLTP: kodėl tai svarbu?

Ne paslaptis, kad nemaža dalis vartotojų, o ypač didesnės įmonės, skaičiuoja degalų sąnaudas, kurios turi atskirą eilutę kliento sąnaudų excel’io lentelėje. Juk tai – automobilio išlaikymo kaštai.

Ir tai neretai lemdavo vieno arba kito automobilio pasirinkimą. Žvėriška konkurencija versdavo gamintojus „padailinti“ degalų sąnaudas, kurios po truputėlį toldavo nuo realybės. O pirkėjas būdavo apgaudinėjamas.

Kaip gamintojai apsigindavo?

Sąnaudos būdavo deklaruojamos po testų. Kaip atliekami testai?

Profesionalus pilotas. Apytuštis kuro bakas (sumažina svorį). Tuščias automobilis. Idealus kelias. Idealiai tinkančios padangos. Mažesni ratai. Ir bingo – pasiekiamos tobulos degalų sąnaudos.

Ar Antanas iš Marijampolės galės kada nors jas pakartoti? Greičiausiai ne. Tačiau, kilus teisiniam ginčui, gamintojas būtų pasiruošęs įrodyti, kad tokias kuro sąnaudas pasiekti įmanoma.

Taigi nuo rugsėjo pirmosios gamintojai turės deklaruoti normalias, garbingas kuro sąnaudas. O tai reiškia, kad konkurencija persikelia toliau. Kur?

Ji keliauja pas inžinierius, nes jų naujas galvos skausmas – naujausi technologiniai sprendimai. O ką daro naujausi technologiniai sprendimai? Jie kainuoja. Labai daug. Kaštus didina ne tik pats sprendimas, bet ir jo suradimo procesas.

Ką tai reiškia?

O tai reiškia, kad vartotojas, deja, nieko nesutaupys. Nes tai, ką išleisdavo benzinui, dabar jis tiesiog sumokės pirkdamas automobilį. Ar jie brangs? Žinoma. Juk išleisti milijonai ar net milijardai turės atsipirkti.

Tai ar naudingas tas sertifikatas ir nauja tvarka? Vienareikšmiškai, TAIP. Mokėsime už automobilius daugiau? Taip.

Bet ar geriau žinosime ką perkame? Taip. Tiesa visada kainuoja, o gyvenimo dėsniai sako, kad dažniausiai ir brangiai. Tačiau tikslus žinojimas, už ką mokame, visada yra geriau, nei numanomas mokėjimas už numanomas sąnaudas.

Komentuoti

Skaityti komentarus