Degalų kainos – kokios naujienos laukia vairuotojų?

Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,5 proc., palyginti su birželio mėnesiu vartotojų kainų krepšelis smuktelėjo 0,5 proc.

Tam įtakos turėjo sezoniniai veiksniai – prekybos centrai prieš naują sezoną, skubėjo išparduoti aprangos ir avalynes prekes, be to, derliaus sezonas lėmė vaisių ir daržovių kainų smukimą, rašo „Luminor“ Ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir kuro, viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, tabako gaminių kainų padidėjimas.

Tuo tarpu infliaciją stabdė krentančios šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų ir vaisių kainos. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal infliaciją Lietuva jau kurį laiką yra užleidusi lyderių gretas Rumunijai, Estijai, Vengrijai, Bulgarijai, Slovakijai ir Latvijai.

Kuklesnė infliacija – gera žinia gyventojams, nes darbo užmokesčiui vis dar augant sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų, perkamoji galia kyla. Be to, vangesnė infliacija ne taip agresyviai kėsinasi į mūsų santaupas, kurių vertę išsaugoti žemų palūkanų normų akivaizdoje yra labai sunku.

Degalų kainos – labiausiai pašokusi vartotojų krepšelio komponentė.

Kertines automobilių kuro kainų kilimo priežastis Lietuva importuoja – degalų kainų dinamiką lemia pokyčiai tarptautinėje naftos rinkoje.

Jau daugiau nei metus tęsiasi naftą eksportuojančių šalių OPEC ir Rusijos susitarimas riboti šios žaliavos pasiūlą.

Tuo tarpu atsigavusio pasaulio ūkio paklausa naftai yra padidėjusi, dėl to mažėja šios žaliavos atsargos ir kyla jos kaina.

Naftos kainą kaitina geopolitinės įtampos, nestabili naftos pasiūla iš krizės purtomos Venesuelos ir tokie neprognozuojami veiksniai, kaip D. Trumpo sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir atnaujinti šiai valstybei sankcijas.

Nors tiesioginiai naftai sankcijos bus pradėtos taikyti vėliau, rinkos reaguoja nervingai, nes Iranas – trečia stambiausia OPEC kartelio eksportuotoja ir septinta didžiausia naftos išgavėja pasaulyje.

Kita naftos ir dujų paklausą pasaulyje didinusi priežastis, per pasaulį nusiritusi karščio banga, pareikalavusi daugiau nei įprasta energijos kondicionavimui. Tai taipogi prisidėjo prie naftos kainų kilimo.

Vis aukštos naftos kainos – laikinas reiškinys. Naftos rinkoje vis didesnį vaidmenį vaidina JAV skalūnų naftos kompanijos, kurioms aukštos naftos kainos – lyg mielės plėtrai.

Jie skuba didinti savo gamybos pajėgumus ir, atitinkamai, naftos ir dujų pasiūlą. Žinoma, tai užims šiek tiek laiko, bet ilgainiui būtent dėl šių gamintojų įtakos naftos rinkos pasiūla turėtų atsitiesti.

Kas mums iš viso to? Tenka pripažinti, nieko gero, nes kylanti žaliavinės naftos kaina pasiekia ir galutinį vartotoją.

Tiesa, degalų brangimo mastas daug mažesnis, nei naftos. Nemažai žaliavinės naftos svyravimų poveikio pasilieka tarpinėse stotelėse tarp žaliavinės naftos ir automobilio bako – naftos brangimo įtaką prislopina nemenkas stabilus mokesčių svoris degalų kainoje.

Pavyzdžiui, nuo metų pradžios naftos kaina Europos vartotojams pakilo 16,5 proc., o, Europos Komisijos duomenimis, degalai Lietuvoje pabrango tik 6,4 proc.

Be to, degalų sąnaudos sudaro tik maždaug 6 proc. vartotojų pirkimo krepšelio. Kitas neigiamas brangstančių degalų aspektas tas, kad per pridėtinės vertės grandines kuro infliacija paliečia ir kitų prekių bei paslaugų kainas. Tai neleis infliacijai prislopti.

Komentuoti

Skaityti komentarus