Dehidratacija prie vairo – klaidos kelyje

Atėjus atostogų metui dalis poilsiautojų leidžiasi į ilgas keliones automobiliu. Dėl šios priežasties ekspertai įspėja vairuotojus, kad prieš kiekvieną ilgesnę išvyką yra būtina tinkamai paruošti ne tik savo automobilį, bet ir organizmą.

Prasidėjusi dehidratacija gali lemti vairavimo įgūdžių susilpnėjimą, o tai kelia grėsmę ne tik pačių vairuotojų, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas sako, kad dehidratacijos įtaka vairavimui tampa ypač aktuali šiltuoju metų laiku, kai daug laiko praleidžiama automobilyje ir tiek jo salone, tiek lauke pakyla temperatūra. Tuomet padidėja klaidų tikimybė, galinti pernelyg brangiai kainuoti.

Klaidų skaičius išauga dvigubai

Jungtinės Karalystės Lafboro (Loughborough) universiteto mokslininkai atliko Europos hidratacijos instituto finansuotą tyrimą siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką vairavimui gali turėti organizmo skysčių trūkumas. Testo metu tiriamieji vairuotojai buvo suskirstyti į dvi grupes – vienai iš jų vakare ir kitą rytą prieš pat testą buvo duota išgerti vandens, o kitai grupei skysčių leista suvartoti tik dieną prieš tyrimą.

Remiantis mokslininkų išvadomis, kai pakankamai skysčių vartoję vairuotojai vidutiniškai darė po 47 klaidas, tuo metu dehidrataciją patyrę tiriamieji – po 101. Tai rodo, kad net ir lengvas dehidratacijos lygis klaidų skaičių kelyje gali padvigubinti.

Tokie tyrimų rezultatai nestebina Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Gabijos Paulinos Magaznieks. Anot jos, skysčių stygius organizmui iš tiesų yra kritinis bei daro neigiamą įtaką, kadangi didžiąją dalį žmogaus kūno sudarantis vanduo yra būtinas efektyviam fiziniam ir protiniam funkcionalumui palaikyti.

„Mūsų organizmas kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu, su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų, pavyzdžiui, natrio, kalio, kalcio, magnio kiekiai.

Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus kūno masės ir atlieka biologines funkcijas, užtikrinančias tinkamą organizmo veiklą: perneša deguonį ir maistines medžiagas, šalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, kraujospūdį, drėkina audinius, odą, dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda virškinti. Esant dehidratacijai, organizmo veikla sutrinka“, – kalba specialistė.

Pasak G. P. Magaznieks, ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi, todėl reikia nuolat stebėti simptomus, išduodančius apie skysčių trūkumą.

„Visų pirma, tai yra troškulys, išdžiūvusi burna ir išsausėjusi oda. Taip pat tai gali būti ir bendras silpnumas, jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, sumažėjęs prakaitavimas ar šlapimo kiekis. Kitas galimas poveikis – tai aptemimas akyse ir galvos svaigimas staigiai atsistojus, alpimas.

Dehidratuojantis organizmas gali pasižymėti ir prasta koncentracija“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.

„Prisiminkite išgerti ne mažiau kaip 8–10 stiklinių vandens. Jei tiksliau, galima apskaičiuoti reikiamą skysčių kiekį pagal formulę – 1 kilogramui kūno masės reikia suvartoti apie 30 mililitrų skysčių. Taip pat venkite alkoholio vartojimo“, – akcentuoja ji.

Išdžiūvęs organizmas priverčia „plaukioti“

ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pabrėžia, kad ypatingai vasaros periodu vairuotojai turėtų kritiškai įvertinti savo organizmo būklę, nes yra daugiau laiko praleidžiama automobilyje, o aukšta oro temperatūra paspartina skysčių netekimą.

Tai ypač aktualu keliuose, kur dideli automobilių srautai, kadangi padidėja avarijos tikimybė.

„Visuomenė nuolat akcentuoja, kad didelį pavojų gatvėse kelia neblaivūs vairuotojai. Tačiau realybė yra tokia, kad per mažas vandens vartojimas gali kelti panašią grėsmę. Todėl į šią problemą negalima žiūrėti pro pirštus, nes kiekvienas vairuotojas atsakingas ne tik prieš save, bet ir prieš kitus eismo dalyvius“, – pabrėžia G. Matiukas.

Draudikų atstovo teigimu, ne tik dėl dehidratacijos, bet ir ilgo vairavimo bei patiriamo nuovargio suprastėja vairavimo įgūdžiai, galintys lemti smulkių klaidų atsiradimą. Anot G. Matiuko, kartais užtenka vos kelių akimirkų, kad įvyktų skaudžių pasekmių turinti avarija.

„Medikai aiškiai sako, kad dėl skysčių trūkumo žmogus gali patirti nuovargį, dehidratacija taip pat neigiamai paveikia pažintines žmogaus funkcijas, sulėtina reakciją. Toks vairuotojas tikrai negali tinkamai valdyti transporto priemonės, kadangi net ir kelios akimirkos, kai prarandama koncentracija, gali būti pražūtingos.

Šiuo atveju svarbiausia yra mūsų visų saugumas, todėl prie vairo derėtų sėdėti tik tinkamai tam pasiruošus“, – akcentuoja draudimo specialistas.

G. Matiukas taip pat priduria, kad dėl koncentracijos stokos ir sulėtėjusios reakcijos vairuotojas gali pradėti per vėlai stabdyti transporto priemonę, laiku nepastebėti kelio ženklų, šviesoforų signalų ar kitų kliūčių keliuose.

Dažnais atvejais vairuotojai gali pradėti „plaukioti“ po kelią ir netgi išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. O tam, kad šių klaidų būtų išvengta, svarbu atsakingai rūpintis savo organizmu ir nepervertinti savo galimybių.

Komentuoti

Skaityti komentarus