Dilema studentui: rinktis automobilį ar viešąjį transportą – kas pigiau?

Prieš rudenį į didmiesčius vėl atvyks nauja pirmakursių karta, kuri iškart spręs net kelis sudėtingus uždavinius – kur apsigyventi, kaip keliauti į paskaitas ir grįžti į gimtąjį miestą. Kiekviename jų siekiama rasti geriausią kompromisą tarp greičio, patogumo ir kainos, o svarbiausią vietą paprastai užima būtent pastarasis kriterijus.

Daugelis studentų į didmiesčius atvyksta iš mažesnių gyvenviečių: Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2016 m. Vilnių arba Kauną aukštojo mokslo studijoms pasirinko apie 80 proc. Šiaulių apskrities abiturientų ir 70 proc. – Klaipėdos.

Kitų Lietuvos apskričių vidurkis apie 90 proc., todėl vienas pagrindinių uždavinių pirmakursiams – rasti geriausią būdą pasiekti namus iš studijų vietos, skelbia bendrovė „Bigbank AS“.

Kelionių būdų yra daug, o jų kaina bei greitis priklauso nuo konkrečios gyvenamosios vietos. Iš Vilniaus į Kauną dažnai kursuoja traukiniai, autobusai, tačiau nukeliauti iš Lietuvos sostinės į tolimesnį miestą – pavyzdžiui, Skuodą – nėra nei labai patogu, nei juo labiau pigu.

Viešasis transportas – ne visada pigiausias

Kelionė iš didžiųjų Lietuvos miestų į mažesnius autobusu ar traukiniu paprastai kainuoja kelis eurus. Kai atstumas didesnis nei 100 kilometrų, kaina pasiekia 10 ir daugiau eurų, o patys tolimiausi maršrutai, pavyzdžiui, jau minėtas tarp Vilniaus ir Skuodo, kainuoja per 20 eurų ir trunka apie 6 valandas.

Tiesa, jeigu studentas mokosi dieniniame skyriuje, jis bilietus gali įsigyti perpus pigiau.

„Pirmakursiai į namus grįžta dažną savaitgalį, tad kelionės sudaro didelę dalį jų išlaidų krepšelio. Prie kelionių kaštų reikėtų pridėti ir papildomas išlaidas – juk kažkaip ir į stotį reikia atvykti, ir atvykus į gimtąjį miestą namo grįžti.

Todėl ne visada naudojimasis viešuoju transportu yra pigiausia alternatyva“, – teigia finansų ekspertas, „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas. 350 km atstumą tarp Vilniaus ir Skuodo vidutiniu automobiliu įveikti kainuotų apie 20 eurų.

Tai daugiau nei kainuoja autobuso bilietas su studentui taikoma 50 proc. nuolaida, tačiau į automobilį telpa 5 žmonės – visiems pasidalijus išlaidas, kelionės kaina tampa kur kas mažesnė nei autobusu.

Be to, asmeniniu transportu galima nuvažiuoti nuo durų iki durų, taip sutaupomos lėšos papildomoms kelionėms mieste, o kur dar kelionės komfortas ir greitis.

Internete gausu grupių, kuriose pavėžėjų ieško namo grįžti autobusu nenorintys studentai, tad sukomplektuoti pilną automobilį net ir darbo dienomis nėra sunku.

„Automobilis gali leisti ir užsidirbti. Vilniuje ir Kaune populiarios pavėžėjų paslaugos mieste – laisvu nuo mokslų laiku studentai gali susipažinti su jiems naujais miestais ir dar gauti papildomų pajamų“, – teigia R. Norvilas.

Ar tikrai būtinas nuosavas automobilis?

Asmeninis automobilis suteikia daugiausia komforto ilgose kelionėse, o jo naudojimas iš pirmo žvilgsnio kainuoja nedaug. Vis tik skrupulingai asmeninį biudžetą skaičiuojantis studentas turėtų taikyti kiek kitokią išlaidų transportui formulę.

„Verslo įmonės automobilius įsigyja skaičiuodamos, kiek jie kainuos visą eksploatacijos laikotarpį.

Asmeniniam naudojimui automobilį perkantis žmogus kiekvieno euro penkeriems metus į priekį neapskaičiuos, visgi reikėtų numatyti ne tik įsigijimo kainą ar išlaidas degalams – juk transporto priemonę reikia drausti, remontuoti, plauti, keisti padangas ir t. t.“, – aiškina R. Norvilas.

Įsivertinus galimas išlaidas, svarbu apsvarstyti ir tai, kaip dažnai automobilis bus naudojamas. Juolab kad jam yra alternatyvų – pastaraisiais metais išpopuliarėjo trumpalaikės automobilių nuomos paslaugą siūlančios įmonės.

Jeigu asmeninis transportas naudojamas tik vieną–dvi dienas per savaitę ir tik kelionėms mieste, finansiškai naudingesnis sprendimas gali būti naudotis būtent aukščiau paminėtų įmonių paslaugomis ir turėti automobilį tik tada, kai jo reikia.

„Jaunoji karta nebemato būtinybės turėti daiktą, jiems daug svarbesnė patogi prieiga prie jo. Kitaip tariant, jie nori ne turėti konkrečią nuosavybę, o gauti iš jos naudą, patogumą, teigiamas emocijas.

Dėl to požiūris į dalijimąsi automobiliais sparčiai keičiasi – jaunam žmogui nebeatrodo būtina, kad vairuojamas automobilis be jokių išimčių priklausytų jam“, – pasakoja „Bigbank AS“ atstovas.

Alternatyvų asmeniniam transportui yra ir daugiau. Autobusai bei troleibusai miestų ribose visada bus pigiausia transporto rūšis, tačiau jie turi nemenkų trūkumų: pavyzdžiui, iš centro į pakraštyje esantį rajoną važiuoti greičiausiai teks su ne vienu persėdimu, o kelionė truks bent valandą.

Už kiek pirkti automobilį?

Vidutiniškai naudotas automobilis Lietuvoje perkamas už 3 500 eurų. Už tokią sumą laukia nemenkas pasirinkimas įvairių, apie 10 metų amžiaus automobilių.

„Konkretų automobilio pasirinkimą nulemia nemažai subjektyvių kriterijų, todėl universalios formulės, ką rinktis, nėra. Racionaliausia studentams būtų rinktis kompaktiškus ir patikimus automobilius.

Nedideli modeliai dažniausiai turi mažus variklius, todėl tikėtina, kad susisiekimui ir eksploatacinėms išlaidoms užtektų stipendijos“, – teigia „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Mantas Buzelis.

Studentai, turėdami mažą biudžetą, neretai mieliau renkasi senesnę, bet galingesnę, erdvesnę transporto priemonę. Automobilių rinkos ekspertas šiuos norus vertina skeptiškai – toks modelis, nutikus netikėtam gedimui, gali ilgiau stovėti nei būti naudojamas.

„Neaiški istorija bei dažnu atveju abejotina remonto darbų kokybė ves prie nepakeliamos finansinės naštos. Net ir vienas stambesnis galingo automobilio remontas gali „suvalgyti“ kelių mėnesių stipendiją ar visas santaupas“, – įspėja automobilių rinkos specialistas.

Tokiam požiūriui pritaria ir R. Norvilas – jis nerekomenduoja įsigyti bet kokio automobilio už visas santaupas.

Finansų eksperto teigimu, jeigu turimas biudžetas yra 4 000 eurų, apie 500 eurų reikėtų atsidėti civilinės atsakomybės draudimui, techniniam aptarnavimui, kitoms galimoms remonto ir eksploatacinėms išlaidoms, o automobilio ieškoti už 3 500 eurų.

Svarbiausi automobilio kriterijai

Automobilis paprastai įvardijamas kaip antras brangiausias žmogaus pirkinys po nuosavo būsto, tačiau keičiamas yra dažniau nei kai kurie drabužiai.

„Esame tyrę, kaip dažnai vairuotojai keičia automobilius. Maždaug trečdalis savo transporto priemonę keičia kas 2–3 metus, tačiau didžioji dauguma – kas 4–5.

Todėl pirmakursiai turėtų rinktis automobilius, kurie nekeltų rūpesčių bent iki pirmo geriau apmokamo darbo suradimo, t. y. 3–4 metus“, – pataria M. Buzelis.

Kai kurie automobilių mazgai yra mažiau imlūs priežiūrai – pavyzdžiui, benzininius variklius prižiūrėti paprasčiau nei dyzelinius, o mechanines pavarų dėžes – nei automatines.

Todėl senesnį automobilį, jeigu studento metinė rida neviršija 20 tūkstančių kilometrų, vertėtų rinktis būtent benzininį ir su mechanine pavarų dėže.

„Svarbu kontroliuoti savo biudžetą ir realistiškai įsivertinti galimybes. Automobilio eksploatacija nėra tik automobilio įsigijimas, tai ir išlaidos, kurių prireiks draudimui, žieminėms padangoms ar remontui.

Todėl kartais naudingiau įsigyti kokybiškesnį daiktą, sutaupius ar atsakingai pasiskolinus“, – pataria R. Norvilas.

Apsisprendus dėl automobilio įsigijimo, specialistas pataria dėl paskolos ar lizingo sąlygų kreiptis bent į tris finansines institucijas ir galutinį sprendimą priimti palyginus jų siūlomas palūkanas, taikomus administracinius mokesčius ir kitas sąlygas.

Net ir kelių dešimtųjų procentų metinių palūkanų skirtumas, skaičiuojant ilguoju laikotarpiu, sudaro nemenką sumą.

Komentuoti

Skaityti komentarus