Draudikų pastebėjimas: perbraižytos žiedinės sankryžos tapo saugesnės

Vilniaus žiedinės sankryžos reikalauja didesnio vairuotojų atidumo, nes šiose vietose eismo įvykių pasitaiko dažniau negu kitur.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, Vilniuje yra žiedinių sankryžų, kur per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuota daugiau negu 100 įvykių.

Tačiau yra ir tokių žiedų, kur per tą patį laikotarpį avarijų kilo penkis kartus mažiau.

Kelerius pastaruosius metus Vilniuje aktyviai vyksta eismo pertvarkos. Prie pokyčių tenka prisitaikyti ir nuolat mieste važinėjantiems gyventojams, ir retai į sostinę atvykstantiems vairuotojams.

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad kai kurios žiedinės sankryžos Vilniuje tapo saugesnės.

Neklysta ten, kur aišku

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sutinka su prielaida, kad eismo įvykių skaičius mažėja tose Vilniaus žiedinėse sankryžose, kuriose prieš porą metų buvo pakoreguota judėjimo tvarka ir atnaujintas ženklinimas.

Anot eksperto, kuo anksčiau vairuotojai pastebi ir supranta, kaip reikės įvažiuoti ir judėti priešakyje esančiame žiede, tuo mažiau klaidų jie daro.

Atsižvelgę į ženklus dauguma eismo dalyvių iš anksto pasirenka teisingą judėjimo juostą ir sklandžiai įveikia sankryžą.

Ilgalaikės tendencijos atspindi teigiamus pokyčius – avarijų kai kuriuose žieduose sumažėjo net ketvirtadaliu.

A. Juodeikis teigia, kad žiedinėse sankryžose atsiskleidžia vairuotojų gebėjimas saugiai manevruoti ir numatyti situaciją.

Orientuotis intensyvaus eismo sraute padeda kelio ženklai ir ženklinimas ant asfalto.

Taip pat svarbu nuolat stebėti aplinką per galinio vaizdo ir šoninius automobilio veidrodėlius.

Avaringiausias žiedas išliko

Būtent atidumo stoka ir neteisingas manevravimas žiedinėse sankryžose dažniausiai tampa avarijų priežastimi.

A. Juodeikis atkreipia dėmesį į sudėtingą situaciją Geležinio Vilko gatvės, Savanorių ir Laisvės prospektų sankryžoje.

„Lietuvos draudimas“ per pirmąjį 2018 metų pusmetį šioje žiedinėje sankryžoje užfiksavo 104 įvykius. Pernai įvykių šioje sankryžoje buvo pusantro karto mažiau.

„Ši žiedinė sankryža yra tarsi įvažiavimas arba išvažiavimas iš Vilniaus. Tikėtina, kad dalis vairuotojų nespėja susiorientuoti, prisitaikyti prie srauto, o dalis – pernelyg atsipalaiduoja, praranda atidumą“, – teigia A. Juodeikis.

Arčiau sostinės centro esančios žiedinės sankryžos – saugesnės.

Antakalnyje esančioje Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos gatvių sankryžoje šiemet vidutinis įvykių skaičius per mėnesį buvo tris kartus mažesnis negu žiede, kuriame susilieja Geležinio Vilko gatvė, Savanorių ir Laisvės prospektai. Žirmūnų, Tuskulėnų ir Šeimyniškių gatvių sankirtos statistika dar geresnė – vidutiniškai per mėnesį čia užfiksuojami tik maždaug 3 įvykiai.

„Tačiau teigiami pokyčiai įvyksta ne iš karto. Reikia nemažai laiko, kol eismo dalyviai prisitaiko prie pakeistos eismo tvarkos“, – teigia A. Juodeikis, atkreipdamas dėmesį į situaciją prie Lietuvos Edukologijos universiteto esančiame žiede.

Šioje Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto gatvių sankryžoje per pirmąjį šių metų pusmetį „Lietuvos draudimas“ užfiksavo vos vienu įvykiu mažiau negu pernai.

Anot eksperto, pakeitimai šioje žiedinėje sankryžoje buvo įgyvendinti šiemet rugpjūtį.

Kokią įtaką tai turės eismo saugumui, turėtų paaiškėti po 1–2 metų. Kol kas šioje sankryžoje per mėnesį vidutiniškai į incidentus patenka 13 „Lietuvos draudimo“ klientų.

Komentuoti

Skaityti komentarus