Kodėl to paties dydžio padangų kaina gali skirtis tris kartus?

Išsirinkti tinkamas padangas nėra paprasta. Parduotuvės specialistai gali patarti, tačiau galutinį sprendimą priimti reikia pačiam vairuotojui, kuriam neretai gali pasirodyti nesuprantama, kaip išoriškai labai panašiai atrodantys produktai gali kainuoti taip skirtingai.

Pavyzdžiui, biudžetinė 17 colių skersmens padanga gali kainuoti ir 50 eurų, o „Premium“ gamintojo – 150. Kodėl toks skirtumas?

„Kartais išgirstu, neva „Premium“ gamintojų padangos kainuoja daugiau tik dėl to, kad jie tą kainų skirtumą investuoja į reklamą.

Galiu patikinti – taip tikrai nėra. Kaina skiriasi dėl tų pačių priežasčių, kaip ir bet kurių kitų produktų: automobilių, išmaniųjų telefonų ar maisto.

O jos yra kokybė, investicijos į naujausias technologijas ir per ilgus metus užsitarnautas patikimumas. Aš manau, kad skaitytojai turi įvairių nuomonių šiuo klausimu.

Skirtumai tarp gerų ir pigaus segmento padangų geriausiai matyti kelyje nutikus kritinei situacijai ir aš džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta padangų įtaką saugumui.

Jiems nebereikia patekti į tokią situaciją patiems“, – sako „Goodyear“ pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.

Naudoja apie 50 kriterijų

2012-aisiais visoje Europos Sąjungoje parduodamos padangos buvo pradėtos ženklinti naujomis etiketėmis, ant kurių nurodyti trys parametrai – pasipriešinimas riedėjimui, stabdymas ant šlapios kelio dangos ir išorėje skleidžiamas triukšmas.

Pirmieji du vertinami raidėmis nuo A iki G (A – geriausias, G – blogiausias), trečias – decibelais ir trimis garso bangelėmis (1 – triukšmas minimalus, 3 – aukštas).

„Šie žymėjimai padeda vairuotojams, tačiau nėra labai išsamūs. Geriausi padangų gamintojai savo kuriamų produktų kokybę vertina pasitelkdami apie 50 kriterijų.

Pavyzdžiui, žieminėms padangoms aktualus stabdymas ant sniego, ledo, valdymo savybės ant tų pačių dangų, ilgaamžiškumas. Tokie kriterijai ant etikečių neparašyti, tačiau vairuotojams jie kritiškai svarbūs“, – aiškina M. Grinbergs.

Jeigu daug važinėjate užmiesčio keliais, visi trys ant etiketės nurodyti kriterijai jums yra aktualūs – tiek triukšmas, tiek stabdymas ant šlapios kelio dangos, tiek pasipriešinimas riedėjimui (arba degalų sąnaudos).

Tačiau jei gyvenate šalia miesto, dažnai važiuojate prastai valomais ir apledijusiais žvyrkeliais, ant etiketės nurodyti kriterijai yra antraeiliai, kur kas svarbesnės padangų savybės ant sniego ar ledo dangos.

Todėl išsirinkti geriausią apavą automobiliui rekomenduojama pasitariant su parduotuvės specialistais – jie padės rasti geriausią kainos, kokybės ir poreikių santykį atitinkantį produktą.

Vairuotojams pasirinkti padeda ir „Auto Bild“, ADAC, „Auto Express“ ir kitų nepriklausomų organizacijų bandymai, tačiau „Goodyear“ atstovas pataria daugiau dėmesio skirti Šiaurės Europoje – Švedijoje ar Suomijoje – atliekamiems testams.

Juose oro ir gamtinės sąlygos labiau atitinka tas, kurios pasitaiko Baltijos šalyse, o ir testuojamos įprastai šiaurės šalims subalansuoto „Nordic“ mišinio arba dygliuotos padangos.

„Ne paslaptis, kad kai kurie padangų gamintojai iš Pietryčių Azijos savo gaminius sustyguoja taip, kad jie atitiktų minimalius Europos Sąjungos reikalavimus ir kuo geriau pasirodytų trijuose testuose, kurių rezultatai nurodyti ant etiketės.

Tačiau tokie menkai žinomų gamintojų produktai, nors yra labai pigūs, su saugumo keliuose sąvoka turi mažai bendro“, – įspėja M. Grinbergs.

Ekonominis argumentas, neva nedaug važinėjant geros padangos nebūtinos, dažnai yra kiek trumparegiškas.

„Goodyear“ specialisto teigimu, automobilis su kokybiškomis padangomis vartos mažiau degalų, o jos pačios bus ilgaamžiškesnės, tad įvertinus visas išlaidas per padangų eksploatavimo laikotarpį, skirtumas tarp „Premium“ ir pigių kiniškų padangų gali būti minimalus.

Investicija į saugumą

Automobilis į kelią remiasi tik keturiais delno dydžio ploteliais, tad jie turėtų būti maksimaliai kokybiški – tuo įsitikinęs BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis.

Vieną padangų komplektą vidutinis vairuotojas naudoja 3–5 sezonus, tad kartą per kelerius metus verta pasidomėti išsamiau ir nepirkti vien pagal kainos bei vizualinio patrauklumo kriterijus.

„Nesuprantu žmonių, kurie investuoja į automobilius, jų saugumo sistemas ir po to įsigyja nekokybiškas, pigias padangas.

Tai kam tos modernios saugumo sistemos, oro pagalvės? Padangos saugiam važiavimui turi didesnės įtakos už bet kokias pagalbines sistemas.

Net ir automobilio pravažumą žiemą daugiausia lemia būtent padangos, o ne varančių ratų skaičius“, – teigia D. Jonušis.

Skirtumas tarp pačių geriausių ir biudžetinių padangų iš pirmo žvilgsnio nėra didelis – automobilis su antrosiomis stabdymo teste nuo 50 km/val. iki nulio sustotų vos keliais metrais toliau.

Tačiau tie 4–5 metrai yra automobilio korpuso ilgis, o tai žiemos sąlygomis neretai – skirtumas tarp įvykusios ir išvengtos avarijos.

D. Jonušis pabrėžia, kad kiekvienas sutaupytas stabdymo kelio centimetras yra svarbus, ką jau kalbėti apie metrus. Tačiau svarbus ne tik stabdymo kelias, bet ir valdymo savybės, pravažumas.

„Dėl tos pačios priežasties niekam nesiūlau žiemą važinėti universaliomis padangomis – jų savybės yra blogos ir ant sauso asfalto, ir ant sniego.

Jos nėra skirtos mūsų klimatui, Baltijos šalyse yra du stipriai besiskiriantys sezonai, todėl turime įsigyti kelis drabužių, batų komplektus bei pusę metų jų nenaudoti.

Analogiška situacija ir su padangomis“, – teigia patyręs vairavimo specialistas.

Komentuoti

Skaityti komentarus