Skaičių karas kelių infrastruktūros plėtroje – lygiuojamės į procesus ar rezultatus?

Kelių infrastruktūros sektoriui prognozuojama niūri ateitis, jei ir toliau bus neefektyviai skiriamos lėšos keliams bei dirbama be strateginio plano.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas sprendė skaičių karą: Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus teigimu, susiduriama su principinėmis infrastruktūros finansavimo problemomis, neįgyvendinami valstybei svarbūs projektai, kelių būklė – nuolatos prastėja.

Komitete taip pat dalyvavę Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai prieštarauja, neva sutartys kelių darbams pasirašomos ir procesai vykdomi.

Kyla klausimas – lygiuojamės į procesus ar rezultatus?

Susiformavo ydinga praktika

LVK prezidento V. Sutkaus teigimu, faktinės lėšos skiriamos keliams tendencingai mažėja.

„2008 metais 80 proc. degalų akcizų buvo skiriama konkrečiai keliams. Per krizę šis procentas sumažėjo, dėl visiems suprantamų priežasčių. Tačiau 2017 metais iš degalų akcizo paskirta 65 proc. keliams, nors faktiškai pervedamo akcizo dalis sudarė 55 proc. Šiais metais, mūsų žiniomis, ši dalis nesiekia net 50 proc.

Tam, kad išlaikytume neblogėjančią kelių tinklo būklę, kasmet turime renovuoti apie 1000 km kelių, tačiau vietoj to kasmet renovuojama vos 200 km“, – sakė V. Sutkus.

Jo teigimu, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos skiriamos ne pagal įstatyme įtvirtintą degalų akcizų pajamų dalį, skiriamą kelių priežiūrai, bet finansavimo apimtį kasmet laisvai koreguojant tvirtinant valstybės biudžetą.

LVK teigimu, 2016 m. faktinis kelių finansavimas iš KPPP siekė 403 mln. eurų – vietoj suplanuotų 454 mln. eurų, tad neįsisavinta dalis sudarė virš 10 proc. programos lėšų. Panaši situacija stebima 2017 metais – liko neįsisavinta virš 30 mln. eurų.

Teigiama, kad pagrindinės to priežastys – nėra ilgalaikės, detalios ir konkrečiais finansavimo šaltiniais pagrįstos Kelių priežiūros ir plėtros programos. Taip pat planavimas vyksta metams į priekį ir tai su tam tikromis išlygomis, kas sukelia visą eilę įgyvendinimo, logistikos problemų:

  • dokumentacija pradedama ruošti tik patvirtinus konkrečių metų KPPP;
  • viešųjų pirkimų skelbimas ir sutarčių pasirašymas nusikelia į pavasarį – vasarą;
  • kol pasirašomos sutartys, kol vyksta projektavimas, turime situaciją, kad sulaukiame rugsėjo – spalio mėn. ir tuomet piktinamasi, kad kelininkai lietui lyjant kloja asfaltą.

„Pastaruosius dvejus metus ši tendencija ypač ryški. Per pirmuosius keturis 2017 m. mėnesius buvo pasirašyta vos 23 proc. visų tais metais pasirašytų sutarčių. 2018 m. per pirmuosius keturis mėnesius pasirašytos vos 23 sutartys – beveiki tris kartus mažiau nei vidutiniškai per visą laikotarpį nuo 2009 m“, – pastebėjo LVK prezidentas.

Vyriausybės programoje žvyrkelių asfaltavimas įvardijamas, kaip strateginis tikslas, tačiau čia taip pat esą stebima niūri ateitis.

„Situacija tokia, kad iki gegužės pabaigos sutartys buvo pasirašytos tik dėl ruožų, kurių bendras ilgis – 71,2 km. Tai sudaro vos 20 proc. visų šiemet išasfaltuoti planuojamų žvyrkelių. Gegužės pabaiga, o pasirašyta tik penktadalis sutarčių – pagrindinė masė sutarčių, matomai, vėl bus rudenį, kai bus lietus“, – atkreipė dėmesį V. Sutkus.

Pateikia priešingus skaičius

Ekonomikos komitete dalyvavęs susisiekimo viceministras Paulius Martinkus nesutiko su pateiktais skaičiais, nes jie esą neatspindi realios situacijos, tačiau sutiko tik vienu aspektu: kelių būklė – prastėjanti, nes finansavimas nepakankamas.

LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejavas teigė, kad pasirašyta kur kas daugiau sutarčių žvyrkelių asfaltavimui.

„Gegužės pabaigoje turėjome 339 km pasirašytus žvyrkelių asfaltavimui, o šiai dienai jau turime 522 km pasirašytų sutarčių – per pusantro mėnesio buvo atlikta papildomų viešųjų pirkimų procedūrų. Nuo plano turime netgi apie 190 km rezervo“, – sakė V. Andrejevas.

Jo teigimu, Kelių direkcija taip pat susiduria su kai kuriais rangovais, kurie atsisako vykdyti sutartis, dėl to darbai sustoja, o direkcija nieko padaryti negali.

„Žvyrkelių asfaltavimams yra skiriama apie 100 mln. eurų per metus, o visai valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrai – apie 200 mln. eurų. KPPP nuo krizės laikų – kasmet auga. 2018 metais turime rekordinį skaičių – kartu su ES lėšomis turime 556 mln. eurų, o praėjusiais metais 499 mln. eurų panaudojamų lėšų. Tai situacija valstybinės bei vietinės reikšmės keliuose yra panaši eilę metų ir nekinta“, – pridūrė LAKD vadovas.

Rimta problema lėšų poreikio planavime

Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas išreiškė pastebėjimą, jog planuoti ir padaryti – du skirtingi dalykai.

„Girdžiu dvi pozicijas – kaip vyksta procesas ir koks bus tų procesų rezultatas. Tai man tikrai yra svarbiau koks yra bei koks bus rezultatas, o sutarčių pasirašymas dar nereiškia, kad bus išasfaltuotas kelias. Praėję metai būtent tai ir parodė.

Gegužės pabaigoje pasirašytos sutartys žvyrkelių asfaltavimui, tačiau iki to jau du mėnesius buvo galima vykdyti darbus. Jei sutartys asfaltavimui būtų pasirašytos ne gegužės, o kovo pabaigoje, tikrai suprasčiau ir tikėčiau, kad iki rudens darbai bus atlikti.

Bijau, kad lapkričio mėnesį pasižiūrėjus į realybę, atliktus darbus, tai ji bus panaši į paišomą niūrą ateitį“, – sakė parlamentaras E. Gentvilas.

 

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas teigė, kad prastą transporto infrastruktūros būklę lemia planavimo nebuvimas.

„Reiškiami priekaištai, kad rangovai nesusitvarko, tačiau tikroji priežastis – planavime. Anksčiau visuomet būdavo planuojama 10-15 proc. daugiau negu skiriami asignavimai. Tokiu atveju jei kažkas kreiptųsi į teismą ar kiltų konfliktas, lėšos būtų nukreipiamos kitiems projektams.

Tačiau dabar to nebėra, kaip ir nėra strateginio plano kelių sektoriuje“, – sakė R. Gradauskas bei pridūrė, kad įmonės dėl tokios situacijos atsidūrė sudėtingoje situacijoje – asociaciją vienijančiose įmonėse darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 9 tūkst. iki 6 tūkst.

Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Milčiūnas pripažino, kad šiuo metu Lietuvos kelių tinklo būklė yra nuolatos prastėjanti ir yra rimtų lėšų poreikio planavimo problemų.

Komentuoti

Skaityti komentarus