Vidutinio greičio matuoklių pažeidimai gali būti anuliuoti – rastos galimos klaidos

Vidutinio greičio matuokliai gali veikti netiksliai, nes jų metodologijoje – galimos klaidos ir trūkumai. Greičio viršytojai, užfiksuoti vos praėjusią savaitę pradėjusiais veikti matuokliais, gali likti nenubausti, nes visus pažeidimus tektų anuliuoti.

Apie galimas klaidas vidutinio greičio matuoklių metodologijoje dar liepos mėnesį prabilo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas.

Būtent dėl šios priežasties buvo atidėtas matuoklių startas. Praėjusią savaitę oficialiai visi 25 matuoklių matuojami ruožai pradėjo veikti, tačiau ar metodologijoje nėra klaidų ir ar neteks anuliuoti užfiksuotų pažeidėjų – neaišku.

Vairuotojai gali kreiptis į teismą

Liepos mėnesį LAKD surengtoje konferencijoje laikinasis vadovas V. Andrejevas prabilo, jog vidutinio greičio matuokliai susidūrė su rimta problema dėl pirminės metrologijos patikros.

Jo teigimu, „EKS bandymų laboratorija“, turėjusi atlikti metrologijos patikrą to negalinti padaryti, nes nurodyta netiksli metodika, kurią atliko „Vilniaus metrologijos centras“.

„Metodika yra parengta taip, kad jeigu patikrinti įrenginius – jie turi būti iš anksto išbrokuojami, nes tam tikri parametrai yra tiesiog neadekvatūs. Teigiamos išvados gauti dėl trūkumų metodikoje – neįmanoma“, – tuomet „EKS bandymų laboratorijos“ motyvus atlikti patikrą aiškino Vitalijus Andrejevas.

Jis taip pat užsiminė, kad atlikus pirminę ekspertizę pagal dabartinę metodiką, tai bet kokiame pirmame teisme vairuotojai galėtų užginčyti užfiksuoto vidutinio greičio teisėtumą.

Nutraukus sutartį su „EKS bandymų laboratorija“ naująjį konkursą laimėjo Vilniaus metrologijos centras – įmonė, kuri ir parengė metodologiją su galimomis klaidomis.

Gali rodyti netikslų greitį

Metodikos rengėjai – Vilniaus metrologijos centras – tuomet LAKD tikino, kad viskas tvarkoje ir jokių klaidų nepadarė.

„EKS bandymų laboratorijos“ direktorius Romas Milkamanavičius laikosi kitokios nuomonės ir jau tuomet įspėjo Kelių direkciją apie galimą grėsmę, tačiau nieko pakeisti negalėjo.

„Matėme dokumentacijoje trūkumų ir klaidų, kurias norėjome, kad būtų ištaisytos, tačiau mums nepavyko to pasiekti ir sutartis buvo nutraukta. Nedarėme šito darbo ir neprisiėmėm atsakomybės matydami, kad dokumentai parengti neteisingai ir yra klaidų“, – sakė R. Milkamanavičius.

Paklaustas, ar gali greitį viršijęs vairuotojas pasitikėti užfiksuotu vidutinio greičio matuokliu, ar vis dėl to yra tam tikrų niuansų, dėl ko matuoklis gali rodyti neteisingą greitį ir nubausti vairuotoją ne visiškai teisingai, atsakė, kad tokia galimybė egzistuoja.

„Gali būti, kad nubaus ne visiškai teisingai, priklauso, kaip susidėlios važiavimo aplinkybės“, – įspėjo „EKS bandymų laboratorijos“ direktorius R. Milkamanavičius.

Tačiau kartu atkreipė dėmesį: nors tokios grėsmės yra, tačiau nereiškia, kad jos įvyks.

„Negalime sakyti, kad būtinai taip ir įvyks“, – pridūrė R. Milkamanavičius.

Ko tikėtis vairuotojams?

Didžiausias klausimas šioje situacijoje išlieka vairuotojams – ar galima pasitikėti vidutinio greičio matuokliais?

Lietuvos automobilių kelių direkcija naujienų portalui Alfa.lt pateiktuose klausimuose neigia bet kokius galimus nukrypimus metodologijoje.

„Parengta metodika ir pagal ją atlikta metrologinė patikra garantuoja, kad greičio matavimo įrenginiai tinkamai fiksuoja transporto priemonių greitį“, – teigė LAKD atstovas.

Pateiktuose atsakymuose taip pat nurodomas vidutinių greičio matuoklių matavimo tikslumas:

kai greitis yra iki 100km/h <= 2km/h, kai greitis yra virš 100 km/h <=2%.

„EKS bandymų laboratorijos“ direktorius Romas Milkamanavičius pateikia pavyzdį apie paklaidos kainą su galimomis pasekmėmis.

„Tarkim, jeigu nelabai tiksliai užfiksuoja vairuotojo greitį yra tam tikra paklaida. Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad jeigu greitis viršijamas iki 50 km/val. gresia vienos sankcijos, o viršijus 50 km/val. greitį – jau visai kitokios sankcijos su teisių atėmimu ir panašiai.

Jeigu vairuotojas važiuoja 49 km/val., o greitį fiksuoja 51 km/val. – tai baudžia visai kitaip ir kokia gaunasi paklaidos kaina – ji yra labai didelė.

Kur kas didesnė, nei vairuotojas viršytų greitį 42 km/val., o baustų, kaip už 44 km/val. Paklaida tokia pati, tačiau kitose ribose su visai kitomis pasekmėmis“, – pasakojo R. Milkamanavičius apie galimas grėsmes ir paklaidos kainą.

Tačiau dar kartą pakartojo, jog situacija gali taip ir nesusiklostyti ir nebus nieko grėsmingo.

Jo teigimu, buvo siekiama pakeisti metodologiją, kaip priimta kitose Europos šalyse, kurios įsidiegusios vidutinio greičio matuoklius, bet to pasiekti nepavyko.

Gali anuliuoti visus pažeidimus

Liepos mėnesį LAKD laikinasis vadovas V. Andrejevas buvo paklaustas, jei paaiškėtų, kad metodologijoje išties buvo trūkumų, o per tą laiką Vilniaus metrologijos centras atliktų patikra, kuri paaiškėtų, kad buvo su trūkumais, kas tuomet?

„Mes nesame nei įgalioti, nei turime kompetencijų spręsti, o kurios teisybė? Abi laboratorijos akredituotos – jos atsako už metodikų parengimą ir rezultatus. Manau šalys supranta ką daro – yra profesionalai ir teikia tokias paslaugas“, – atsakė V. Andrejevas.

Taip pat užsiminė, jei paaiškėtų, kad metodologijoje išties yra klaidų, gali tekti anuliuoti visus užfiksuotus pažeidimus.

Šiuo metu policija praneša, kad pirmieji pažeidėjai, užfiksuoti vidutinio greičio matuokliais, paaiškės nebent po mėnesio.

Ruošiasi auditui

Lietuvos automobilių kelių direkcija tikina, jog planuoja organizuoti nepriklausomą parengtos metrologijos metodikos įvertinimą ir pagal gautus rezultatus spręs dėl tolimesnių veiksmų.

Liepos mėnesį laikinasis LAKD vadovas V. Andrejevas pasakojo, kad nuostoliai turės būti atlyginti tik pradžiai reikia išsiaiškinti kaltininką.

„Jeigu paaiškės, kad metodikoje buvo trūkumų, dėl ko „EKS bandymų laboratorija“ negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, vadinasi, kreipsimės dėl žalos atlyginimo kas rengė metodiką – Vilniaus metrologijos centrą.

Jei paaiškės, kad metodika parengta tinkamai ir „EKS bandymų laboratorija“ nebuvo tinkamai pasirengusi pirminės patikros darbams, tai kreipsimės į ją dėl žalos atlyginimo“ – sakė V. Andrejevas.

Taip pat laikinasis LAKD vadovas pridūrė, jog „EKS bandymų laboratorija“ buvo įspėta, kad neįgyvendinus sutarties, pastarieji gali patekti į „juoduosius“ viešųjų pirkimų sąrašus.

„Informavome, kad neįvykdžius sutarties gali patekti į „juoduosius“ sąrašus. Tai reiškia, kad ateityje užsikardo bet kokią galimybę eilę metų nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Jie tai supranta“, – sakė V. Andrejevas.

Įmonės „EKS bandymų laboratorija“ direktorius R. Milkamanavičius naujienų portalui Alfa.lt pripažino, kad laikosi savo įsitikimų ir bet kokiu atveju nesutiktų su mestais LAKD kaltinimais dėl neįvykdytos sutarties.

„Tikrai nesutiktume – esame viską išdėstę raštu, ką reiktų keisti ir kodėl“, – pridūrė R. Milkamanavičius.

Tomas Juškėnas | Alfa.lt

Komentuoti

Skaityti komentarus