Apmokestins beveik visus automobilius: pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus

Kas bus tie blogieji automobiliai ir kam teks mokėti didžiausius mokesčius? Apie tai „DELFI Dienoje“ daugiau papasakojo ekspertai.

Kodėl pasirinktas teršimas 130 g/km anglies dioksido Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius DELFI laidoje papasakojo, kokius automobilius ir kaip ketinama apmokestinti.

„Šiuo metu negaliu tiksliai atsakyti, kokie tai bus automobiliai, nes sprendimą priiminės Seimas. Planuojama apmokestinti būtent taršius automobilius.

Kitaip sakant, ne tuos, kuriuos mes norėtume skatinti pagal naują priemonę, tai yra virš 130 g/km anglies dioksido.

Žinoma, į tą apmokestinimą turėtų neįeiti dyzeliniai automobiliai, nors ir mažataršiai, bet dyzeliniai“, – laidoje atsakė kancleris. A.Mockevičius taip pat papasakojo, kodėl pasirinktas teršimas 130 g/km anglies dioksido.

„Jeigu atsakant kodėl, tai yra mokslininkų rekomendacijos, o kad gali būti mažesnis, tai, žinoma, kad galėtų.

Dabar yra pradinis etapas, bet jeigu mes pasirinktume mažesnį, tarkime, 85, tada mes apmokestintume beveik visus automobilius“, – pripažino kancleris.

Riba diskutuotina

Anksčiau buvo kalbėta apie 180 g/km. Paklausus kanclerio, kodėl pakelta kartelė, jis tikino, kad ribos – diskutuotinas dalykas.

„Mes turime žiūrėti ir į perspektyvą. Nelabai išeina žiūrėti taip, kad dabar mes turime tokį parką, bet kitais metais kitokį.

Jeigu žiūrėsime tik į dabartinį parką, tai po poros metų 180 g/km jau bus taršus automobilis Europoje, o su tokiu automobiliu nelabai bus galima ir į centrus nuvažiuoti.

Turime prisitaikyti ir prie Europos tendencijų, net tik žiūrėti į save. Žinoma, tos ribos yra diskutuotinas klausimas. Jeigu pasirinktume 180 g/km, tai apmokestintume labai nedidelę dalį“, – sakė A.Mockevičius.

Žurnalo „Autobild“ redaktorius Vitoldas Milius turi kiek kitokią nuomonę ir sako, kad dabartinė situacija primena desperaciją. Jo teigimu, Lietuva tam tikra prasme yra Europos sąvartynas, nes vis dar nesugebame užverti vartų patiems blogiausiems automobiliams.

„Yra daugybė pavyzdžių, valstybių, kurios jau seniai yra priėmusios mokestines tvarkas, ir apie jas pas mus kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, bet niekas nėra įvykę.

Tikrai Lietuvoje yra dar ne tas klausimas aktualiausias, ar 180 g/km, ar 130 g/km anglies dioksido.

Mes esame tam tikras Europos sąvartynas, nes per tuos 20 metų nesugebėjome padaryti nieko, kad užsidarytume duris. Net ir šiandien visi patys blogiausi Europoje automobiliai važiuoja pas mus.

Net ir tokios šalys, kurios neturėtų galbūt būti geru pavyzdžiu, jau yra užvėrusios vartelius. Visose ES šalyse, išskyrus kelias, nėra jokių mokesčių. Dažnai imame kaip pavyzdį CO2, tačiau man šiek tiek nesueina galai.

Pavyzdžiui, pas dyzelį yra visai kitokia problema. Matyt, Europos klerkai spaudžia lokalius klerkus ką nors nuveikti, tai matome desperaciją, Viskas pakankamai paprasta.

Europoje yra valstybių, kurios turi sistemas. 130 g/km yra visai normalu, turint omenyje, kad tai galėtų būt atspirties taškas, bet svarbu, kaip mes sudėliosime mokesčius, iš ko juos imsime, kai pradeda kalbėti, kaip kompensuosime, tai lieka daugybė klausimų“, – tikino V.Milius.

Pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus

Kanclerio teigimu, galvojant apie mažiausiai taršius automobilius, pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus.

„Dabar galvojama apie tuos mažiausiai taršius automobilius, už 130 g/km, tai yra pradinis 20 eurų per metus.

Jį susimoki tuo metu, kai praeinama techninė apžiūra, po to yra progresinis mokestis, priklausomai nuo to, koks yra CO2 didėjimas.

Pavyzdžiui, jeigu yra 135 (gramai), pagal koeficientą papildomai susimoki 2,5 euro““, – sakė AM kancleris.

Kalbėdamas apie mokesčius, jis taip pat pabrėžė, kad vienas pagrindinių tikslų, jog gatvėmis važinėtų kuo mažiau taršių automobilių.

„Aš noriu pasakyti, kad žmogus, matydamas, kad jam kainuoja išlaikyti automobilį, jis bus bent jau paskatintas atsisakyti bent jau antrojo automobilio“, – sakė kancleris.

Paklausus, kokių šalių patirtimi remtasi nustatant taršos standartus, kancleris atsakė, kad imtasi Europos vidurkio.

„Europoje rėžis yra gana didelis: nuo 0 iki 200. Tai reiškia, kad gali apmokestinti net ir elektromobilius, bet yra ir 40 proc. lengvata automobiliams.

Mes ėmėme bendrą vidurkį ir bandėme prisitaikyti prie dabartinės situacijos, kad pasiektume savo tikslus, kad sumažintume šiltnamio dujų emisijas“, – sakė A.Mockevičius.

Jo teigimu, daugelis lietuvių klaidingai vertina taršos rodiklius. Gali būti ir Euro6, bet neuždrausti, o apmokestinti.

Jeigu imi hibdirą Lexus 400, nors žmonės Lietuvoje įsivaizduoja, kad tai yra labai ekologiškas automobilis, nors tai yra vienas į taršiausių automobilių ir mokestis už jį būtų ne pats mažiausias, o gana nemažas.

Per metus tai siektų 120-130 eurų“, – DELFI laidoje sakė A.Mockevičius.

Nesusitvarkome su dyzelių problema

Kiek anksčiau Žinių radijuje Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kalbėdamas apie laukiančius pokyčius sakė, kad Lietuva šiandien yra vienintelė šalis, kuri kol kas nesitvarko su dyzelinių automobilių keliama problema, todėl jau rudenį visuomenei bus pristatytas planas, kuriame visiems atsisakantiems senų dyzelinių automobilių bus siūloma 1 tūkst. Eur kompensacija.

Pasak ministro, Lietuva yra viena tų šalių, kur yra ir didžiausias dyzelinių automobilių perkamumas, tačiau tai, anot jo, natūralu, nes žmonėms paprasčiausiai trūksta motyvacijos.

„Tai, turbūt, natūralu, nes mokesčių forma ar lengvatų forma motyvacijos nėra, o kitos šalys turi apribojimus. Yra sureguliuota taip, kad žmonėms būtų motyvacija pirkti mažiau taršų automobilį.

Mūsų tikslas yra, kad žmonės keistų senus taršius dyzelinius automobilius į kita kuro rūšimi varomą transporto priemonę, išskyrus dyzelinį automobilį“, – Žinių radijo laidoje sakė jis.

Kalbant apie naują taršių automobilių mokestį, apie kurį praėjusią savaitę užsiminė ir S. Skvernelis, jį, pasak ministro, šiandien turi daugelis Europos šalių.

„Yra nustatytas vidurkis, kiek maksimaliai yra leidžiamas anglies dioksido išmetimas – 130 gramų kilometrui. Tai būtų riba, virš kurios automobilių savininkai turėtų mokėti tą didesnį taršos mokestį“, – kalbėdamas ir apie Lietuvoje planuojamus ribojimus sakė jis ir tikino, kad per iš to surenkamus mokesčius būtų galima remti tuos gyventojus, kurie atsisakys taršių automobilių.

„Tai būtų prisidėjimas šią programą papildyti daugiau pinigų. Buvome sulaukę kritikos, kad tas 30 mln. Eur – nedidelė dalis, negalės visi pasinaudoti, nes jau dabar matome, kiek gauname skambučių, paklausimų, žmonės kreipiasi, tad manome, kad susidomėjimas turėtų būti ne mažas“, – sakė K. Mažeika.

Prakalbo apie naujus mokesčius DELFI primena, kad praėjusią savaitę, kaip skelbė BNS, S. Skvernelis sakė, jog Vyriausybėje yra svarstoma įvesti nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčius.

„Tai kas yra suplanuota ir planuojama kalbat apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą – tai yra, nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, susiję su transporto sritimi, mokesčiai“, – sakė jis.

Jo teigimu, tai bus daugiau skatinančios priemonės, generuojančios valstybės biudžetui daugiau pajamų:

„Ar tai bus mokestis, ar rinkliava, jau tėra detalės. Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti“. 

Arnas Mazėtis, laida „DELFI diena“, Agnė Vasiliauskaitė

Naujienos iš interneto

1 Comment

Komentuoti
  1. Tomas
    liepos 24, 16:02 Tomas

    Algas pakelkit ir tada galvokites kazkokius mokescius o ne is zmoniu duona atimkit

    Atsakyti į šį komentarą

Komentuoti

Skaityti komentarus