Atkirto „Transekstai“ dėl techninės apžiūros liberalizavimo: asociacija meluoja visuomenei?

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiryžo sugriauti techninės apžiūros (TA) monopolį, kurį jau ne vieną dešimtmetį globoja tokias paslaugas teikiančių įmonių asociacija „Transeksta“.

Vos tik prabilus apie rinkos liberalizavimą, „Transekstos“ vadovai stojo piestu prieš valdžios ketinimus ir pareiškė, kad tai galimai pridarytų daugiau žalos nei naudos.

Visgi atsirado manančių priešingai ir teigiančių, kad „Transeksta“ galimai klaidina visuomenę.

Didės korupcija, kils kainos

„TA įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą TA atlikti“, – pristatydami Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas teigė VRM atstovai.

Pasak ministro Eimučio Misiūno, TA paslaugų rinkos atvėrimas lemtų didesnę konkurenciją, dėl to galėtų ne tik pagerėti paslaugų kokybė, bet ir sumažėtų jų kaina.

Tokius argumentus „Transekstos“ atstovai iškart ėmė neigti, esą efektas kaip tik būtų priešingas. Jie savo nuomonę ėmė grįsti užsienio pavyzdžiais.

„Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA talonų pardavinėjimo atvejų padaugėjo.

Priešingai, nei prognozuota, paslaugų kainos pakilo: Estijoje daugiau nei dvigubai, iki beveik 40 eurų, nors TA ten atlikti gali 198 įmonės.

Mat norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą.

Mažesniuose miestuose gali visai nelikti įmonių, atliekančių sunkvežimių ir autobusų TA“, – dėstė „Transekstos“ prezidentas Rimantas Didžiokas.

Pranešime taip pat buvo daug kalbama apie tai, kad rinkos atvėrimas galėtų įnešti chaoso, kadangi TA paslaugas teikiančias įmones būtų sunkiau kontroliuoti, gali išaugti korupcijos lygis, o keliuose padaugėtų techniškai netvarkingų transporto priemonių, kurios neteisėtai gavo leidimą dalyvauti eisme.

„Transekstos“ argumentai kelia šypseną

Tokie „Transekstos“ kontrargumentai neįtikina testavimo, tikrinimo ir sertifikavimo įmonės „Kiwa Inspecta“ generalinio direktoriaus Manto Andriuškevičiaus.

Kaip teigė pašnekovas, liberalizavus techninės patikros procedūras kainos nekils, kaip teigia „Transeksta“.

„Šiuo metu dėl susidariusios monopolijos rinkoje taikomos tik maksimalios kainos. Atsiradus konkurencijai, kainos gali tik kristi, bet ne kilti“, – sakė M. Andriuškevičius.

Jis pridūrė, kad visais atvejais, kai rinkoje egzistuoja normali konkurencija, išlošia paslaugos gavėjas, t. y. klientas.

„Dirbdamos monopolio sąlygomis įmonės išsigimsta, kliento pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis tampa nesvarbus.

Klientas neturi alternatyvų, todėl atsiranda galimybių piktnaudžiavimui ir korupcijai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot jo, transporto priemonių TA kainas reguliuoja valstybė, nustatydama maksimalius leistinus įkainius.

„Tai daroma ne be reikalo, o siekiant pažaboti monopolinėmis sąlygomis dirbančias įmones. Šiuo metu TA centrai taiko maksimalius įkainius. Esant konkurencijai, klientas gali rinktis pigesnį ar patrauklesnį paslaugos teikėją.

Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų, jei kuris nors autoservisas ar prekybos centras būtų monopolininkas. Tikriausiai visi pritartų, kad kainos per didelės, o aptarnavimas prastas, klestėtų kyšininkavimas ir pan.“, – tęsė jis.

Valstybė užsiima protekcionizmu

M. Andriuškevičius pabrėžė, kad teiginys, jog transporto priemonių privalomosios TA paslaugas teiks bet kas, yra mitas.

„Taip būti negali, nes visi paslaugų teikimą reglamentuojantys dokumentai labai aiškiai apibrėžia tvarką, kokios įstaigos tai daryti gali, kaip jos yra akredituojamos ir t. t.

Ir ši tvarka nesikeis. Tad, pavyzdžiui, autoservisams nėra jokios galimybės tapti akredituotais privalomosios TA paslaugos teikėjais“, – aiškino įmonės „Kiwa Inspecta“ generalinis direktorius.

Jis pridūrė, kad liberalizuojant rinką svarbiausia nepanaikinti kokybinių reikalavimų apžiūrų centrams.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu tokioms įmonėms yra keliami gana aukšti kokybiniai reikalavimai, pavyzdžiui, reikia akredituotis kaip A tipo kontrolės įstaigai pagal tarptautinį standartą.

„A tipo kontrolės įstaigai keliami aukščiausi reikalavimai, taip pat nešališkumo ir nepriklausomumo, kas užtikrina, kad apžiūrų negalės atlikti įmonės, užsiimančios automobilių priežiūra, t. y. autoservisai.

Pastarasis reikalavimas įrašytas ir nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose TA veiklą“, – bendraudamas su Alfa.lt sakė M. Andriuškevičius.

Ekspertas neslėpė savo požiūrio ir į susiformavusį TA centrų monopolį Lietuvoje. Anot jo, dėl to galima įžvelgti ir pačios valstybės kaltę.

„Šioje situacijoje valstybė užsiima protekcionizmu, sudarydama išskirtines sąlygas grupelei verslininkų, susivienijusių į asociaciją „Transeksta“.

Kodėl taip yra, nežinau, galima tik pasvarstyti prisimenant neseniai nuvilnijusį partijų rėmimo skandalą.

Mano manymu, šioje situacijoje yra pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai, t. y. Europos bendrijos sutarties 101 straipsnis, kuriame nurodoma, kad visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, yra draudžiami.

Taip pat šiame straipsnyje aiškiai įvardijamas vienas iš ribojimų požymių – dalijimasis rinkomis“, – savo nuomonę išdėstė pašnekovas.

Marius Monkevičius | Alfa.lt

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus