Automobilio draudimo kainos vėl šoktelėjo į viršų

„Loterija, ir nieko čia daugiau nepadarysi. Arba tu išlauki savo momento ir sutaupai, arba pats lieki kaltas, kad per ilgai laukei, todėl dabar turėsi sumokėti dar brangiau“, – taip į pastarojo meto privalomojo draudimo kainas reaguoja vairuotojas Nerijus.

Anot jo, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos iš tiesų yra tarsi laikrodžio švytuoklė: jos tai šauna į aukštumas, tai vėl šiek tiek nukrenta žemyn.

Tiesa, prie šių linksmųjų kalnelių greičiausiai prisideda ir Lietuvos bankas, duodantis draudikams pylos, ir parlamentarai, kurių pasiūlyti įstatymo projektai tiesiogiai liečia draudimo rinką.

Tačiau viena yra akivaizdu, kad pastaruoju metu draudimo kainos vairuotojams vėl išaugo.

Kainų pasiutpolkė

Kaip naujienų portalui Alfa.lt teigė vairuotojas Nerijus, jam draudimo kaina pastaraisiais metais dažnai svyravo, nors galutinis rezultatas – ji liko išaugusi.

Kaip ir daugeliui vairuotojų, bene didžiausias kainos augimas buvo fiksuotas 2017 m.

„Prieš trejus metus man pigiausias transporto priemonės draudimas atsiėjo šiek tiek daugiau nei 80 eurų. Tačiau 2017 m. įvyko kažkoks kataklizmas, kadangi kaina šoktelėjo kone dvigubai. Su analogiška situacija, kaip supratau, susidūrė ir kiti vairuotojai“, – pasakojo Nerijus.

Anot istorijos herojaus, prieš dvejus metus jam draudimo kaina svyravo nuo 130 iki 160 eurų (žvelgiant į pigiausią draudikų pasiūlymą). Tačiau situacija ėmė keistis 2018-ųjų pavasarį.

„Įdomumo dėlei draudimo kainas seku nuolat. Ir būtent pernai pavasarį pastebėjau, kad staiga jos ėmė mažėti. Iš pradžių smuktelėjo iki 140 eurų ir šiame lygyje laikėsi kurį laiką, tada sumažėjo iki 100 eurų. Ši kaina toje pačioje bendrovėje buvo išties ilgai“, – tęsė vairuotojas.

Tačiau vyriškis pastebėjo naują dalyką – besibaigiant 2018 m. draudimo kaina jam vėl išaugo keliolika eurų.

„Nesuprantu, ar čia taip yra natūralu, ar tiesiog kaina keliama specialiai žinant, kad jau netrukus vėl turėsiu drausti savo automobilį. Vyksta įdomūs dalykai“, – svarstė Nerijus.

Botagas ir meduolis

Tikėtina, kad po to, kai į viršų šovė draudimo kainos, jų sumažėjimui įtakos galėjo turėti Lietuvos bankas. Šis draudikų prievaizdas pernai išsakė kritiką draudimo bendrovėms dėl neadekvačių kainų.

Kaip žinoma, įstatymai įpareigoja savininkus apdrausti savo transporto priemones. Tačiau draudikų nustatyta draudimo įmoka neturėtų pažeisti draudėjo interesų, o pareigos apsidrausti vykdymas negali tapti per sunkia našta.

Reidas Vilniuje nuotr.

Tad į visuotinį pasipiktinimą dėl draudimo kainų reagavo Lietuvos bankas. Ši institucija aukštas privalomojo draudimo įmokas įvertino kaip prievolės sudaryti draudimo sutartis su šiais asmenimis vengimą ir už tai pažadėjo taikyti teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

„Draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų.

Kalbame ne apie 20–30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5000, o krovininio automobilio – 100 000 eurų įmoka.

Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, – anksčiau yra sakęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

Sutapimas ar ne, po šio perspėjimo draudimo bendrovės sumažino savo įkainius, nors jie išliko aukštesni nei 2016 m.

Tiesa, daugelį vairuotojų nustebino tai, kad tas pats Lietuvos bankas 2018-ųjų pabaigoje paglostė draudikus dėl sumažėjusių draudimo kainų.

„Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainos stabilizuojasi ir grįžta į 2017 m. lygį.

Statistiniai duomenys rodo, kad šiemet mažėjo ir apskritai visų rūšių draudimo, susijusio su transportu, kainos: spalį jos krito net daugiau už bendrą paslaugų kainų lygį.

Tai lemia auganti privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo paklausa ir bendrovių koncentracija būtent į šios rūšies draudimą, konkurencija ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Šis Lietuvos banko pareiškimas anuomet iškėlė dar vieną vairuotojų pasipiktinimo bangą, esą nors kainos galbūt ir stabilizavosi, jos išliko palyginti aukštesnės nei 2016 m.

Tuomet buvo galima rasti ne vieną piktą komentarą apie tai, kad iš pradžių draudimo kainos buvo pernelyg išpūstos, o jas šiek tiek sumažinę draudikai galimai norėjo nuraminti atsakingas institucijas ir pačius draudėjus, nors iš jų buvo reikalaujama sumokėti didesnes įmokas nei anksčiau.

Įstatymai – pagrindas didinti įkainius

Nors pernai pavasarį Nerijui draudimas kainavo 105 eurus, šiandien tos pačios bendrovės pasiūlymas siekia 121 eurą.

Anot vairuotojo, ši suma padidėjo rudenį, kai įsigaliojo naujos pataisos dėl neturtinės žalos atlyginimo avarijos atveju.

Kaip žinoma, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinta nuostata dėl neturtinės žalos dydžio: iki įstatymo įsigaliojimo maksimali suma siekė 5 tūkst. eurų, nuo lapkričio – 5 mln. eurų.

Tuomet Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas pripažino, kad šis maksimalios sumos už patirtiną žalą limito padidinimas gali turėti įtakos draudimo kainoms.

Tačiau tai priklauso nuo teismų praktikos. Apie teismų praktikos svarbą kalbėjo ir draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.

R. Pociaus teigimu, kadangi materialinius nuostolius ar žalą sveikatai įprastai galima pagrįsti dokumentais, neturtinės žalos klausimas dėl savo sudėtingumo dažniausiai nagrinėjamas teisme.

„Teisme neturtinė žala dėl žmogaus smarkaus sužalojimo ar mirties įvertinama ir apskaičiuojama pagal specialias metodikas ir teismų praktiką, taip pat nustatoma galutinė suma“, – aiškino draudimo bendrovės ERGO atstovas.

Tiesa, patys draudikai, kalbėdami apie draudimo kainų pokyčius, dažniausiai remiasi kitais kriterijais. Anot jų, draudimas brangsta dėl augančio avarijų skaičiaus, vairuojamų brangesnių automobilių ir didėjančių autoservisų remonto paslaugų įkainių.

Šios priežastys, anot draudikų, lemia didesnes išmokas, kurias tenka kompensuoti.

Reidas Vilniuje nuotr.

Belieka pridurti, kad, remiantis Lietuvos banku, šalies rinkoje 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje draudimo paslaugas teikė 20 registruotų draudikų (9 įmonės ir 11 kitose ES šalyse registruotų įmonių filialų), veikė 98 draudimo brokerių įmonės.

Beveik visos draudimo įmonės dirbo pelningai, uždirbtas pelnas siekė 37,6 mln. eurų. Draudimo brokerių įmonės taip pat veikė pelningai ir uždirbo 6,2 mln. eurų pelno.

Marius Monkevičius | Alfa.lt

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus