Eismo organizatoriai pažėrė kritikos: „miegantys“ vairuotojai – spūsčių kaltininkai

Miegantys“ vairuotojai prie šviesoforų stabdo eismą, dėl ko likę eismo dalyviai priversti kentėti milžiniškose transporto spūstyse. Eismo organizatoriai pažėrė kritikos vairuotojams, dėl kurių teko perprogramuoti šviesoforus, kad sostinėje eismas nesutriktų aplamai.

Skaičiuojama, kad įsijungus žaliam šviesoforo signalui pirmas automobilis pajuda tik po 2–3 sekundžių, antrasis – praėjus 2-3 sekundėms nuo pirmojo, o spūsčių metu tarpai tarp automobilių kartais siekia iki 30-40 metrų.

Dėl sankryžų blokavimo, kartais – ir dėl vairuotojų neatidumo per 30 sekundžių trukmės žalią šviesoforo signalą pravažiuoja vos 5–6 transporto priemonės, kai jų galėtų pravažiuoti bent 12-15.

Planas – prisitaikyti prie vairuotojų

Policijos pareigūnų teigimu, dėl „miegančių“ vairuotojų kenčia kiti eismo dalyviai, nes eismo valdymo įrangai fiksuojant didelius tarpus tarp automobilių, žalias šviesoforo signalas yra nutraukiamas bei sutaupytas laikas yra paskirstomas kitoms sankryžos kryptims, tam, kad visas cikle esantis laikas būtų išnaudojamas kuo efektyviau.

Išsiblaškę vairuotojai didmiesčiuose – ne naujiena eismo organizatoriams, todėl jau vasarą imtasi perprogramuoti šviesoforus bei prisitaikyti prie „miegančių“ vairuotojų.

„Transporto srautų organizavimo efektyvumo padidinimui vasarą atnaujinome automatizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, kuri srautus reguliuoja pagal realią situaciją sankryžose.

Ši sistema po atnaujinimo 2,5 karto greičiau reaguoja į staigius transporto srautų pokyčius ir automatiškai parenka tinkamiausią šviesoforų valdymo programą atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“.

Remiantis vidutinėmis transporto spūsčių trukmėmis Vilniuje, šią vasarą piko trukmė sutrumpėjo apie 15 min., lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu“, – teigė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo organizavimo skyriaus vadovas Aleksej Apanovič.

Taip pat įdiegtas duomenų perdavimo ryšys, leidžiantis kurti naujus bei sukalibruoti esamus „žaliuosius koridorius“ ir operatyviai reaguoti į įrangos gedimus.

Jo teigimu, nepaisant nuolat didėjančių transporto srautų, piko trukmė rudenį turėtų būti trumpesnė.

Kaltininkai – studentai?

Transporto srautų stebėjimai rodo, kad vien sostinėje prasidėjus rudens sezonui, lyginant su vasara, automobilių intensyvumas išauga 30-50 proc. Kone pagrindinė to priežastis – didmiesčius užplūsta studentai.

Praktika rodo, jog ši grupė vairuotojų nėra tokie patyrę, dėl to transporto spūstys tik dar labiau išauga.

„Jau tradicija tampa laikotarpis, kai į miestus iš rajonų atvyksta pirmakursiai, kurie tuo pačiu dažniausiai dar būna neseniai įgiję teisę vairuoti. Jie bando įsilieti į bendrą didmiesčio gyvenimą, tačiau šis adaptacijos periodas ne visada pavyksta sėkmingai.

Pirmiausia, šių vairuotojų įgūdžiai dar prasti, nes jie tiesiog neturi daug vairavimo patirties.

Antra, jie yra įpratę vairuoti mažesniuose miestuose, kur automobilių srautas nedidelis, nėra sudėtingų žiedinių sankryžų kaip didmiesčiuose, todėl, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune jiems būna gerokai sunkiau“, – aiškina Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.

Anot eksperto, neretai situaciją apsunkina tai, kad dalis atvykusių jaunų studentų net nebando prisitaikyti prie eismo pokyčių, vadovaujasi savo ankstesniais įsitikinimais bei daro įvairiausių klaidų.

Korekcijos sankryžose

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, nuo praėjusių metų rugsėjo efektyvesniam miesto ir priemiesčio transporto srautų reguliavimui įgyvendinta daugiau nei 150 šviesoforų reguliavimo ir valdymo programų pakeitimų, modernizuota 8 šviesoforais reguliuojamų sankryžų įranga.

Taip pat toliau tęsiamas ženklinamas geltonaisiais koriais, o iki rugsėjo 1-osios jau suženklintos 25 naujos sankryžos. Iš viso iki metų galo planuojama padaryti tai 53 sankryžose.

Esą toks ženklinimas skatina vairuotojus neblokuoti sankryžos, taip užtikrinant sklandų transporto srautų pralaidumą.

Policija pareigūnai vairuotojams pataria stebėti eismo situaciją bei laiku reaguoti į šviesoforo signalus – tokiu būdu spūstys sumažės ir taps kur kas lengviau bei saugiau pasiekti galutinį kelionės tašką.

Šią vasarą didžiausi eismo pakeitimai atlikti vienose iš intensyviausių Vilniaus miesto sankryžų G. Vilko g. – Žalgirio g. sankryžoje, atlikta rekonstrukcija ir šviesoforų valdymo programų korekcijos, taip pat koreguotos G. Vilko g. – Ukmergės g., G. Vilko g. – Molėtų pl. – Mokslininkų g., Konstitucijos pr. ir kitų Vilniaus sankryžų šviesoforų valdymo programos.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus