Ekonomistas atskleidė: netrukus skraidysime ne iš Vilniaus, bet rinksimės Rygą

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidalino įžvalgomis, kad netolimoje ateityje Vilniaus oro uostas praras keleivius, nes kelionėms rinksis Rygos oro uostą.

Jo teigimu, Rygos oro uostas bus 2-3 kartus didesnis, nei artimiausias konkurentas. Kodėl?

1. Rygos oro uostas turės „Rail Baltica“ stotį, kuri leis Rygos oro uostą pasiekti vos per 45 minutes iš Panevėžio, per 1:24 val. iš Kauno bei 1:44 val. iš Vilniaus (iš Parnu ir Talino atitinkamai per 1:10 val. ir 1:52 val.).

Tai ženkliai padidins keleivių srautus tiek iš Lietuvos, tiek iš Estijos, kas leis Rygos oro uostui pasiūlyti dar didesnį skrydžių pasirinkimą. 

2. Kauno oro uostas taip pat, tikėtina, turės jungtį su „Rail Baltica“ tad, pvz.: vilniečiams nuvykti į Kauno oro uostą traukiniu tetruks ~40 minučių.

Be to, Kauno oro uostas yra kone Lietuvos centre, tad jį pasiekti yra patogiau (o ir pats oro uostas turi gana ambicingų plėtros planų).

3. Vilniaus oro uostas nebus sujungtas su „Rail Baltica“, o plėtros planai yra neambicingi, tad ilgainiui jis taps lokaliu miesto oro uostu… (panašiai kaip Vienos šešėlyje esantis Bratislavos oro uostas).

Dėl menko skrydžių pasirinkimo didelė dalis keleivių numigruos į Rygos ir Kauno oro uostus.

4. Talinas, tikėtina, taip pat neaugs sparčiai, nes dalį keleivių nugriebs Ryga, o kitą dalį – Helsinkis (simboliškai, „British Airways“ skrydis į Heathrow oro uostą buvo perkeltas iš Talino į Helsinkį).

Ekonomistas Ž. Mauricas taip pat pateikė prognozę (bazinis scenarijus): didžiausi oro uostai Baltijos šalyse pagal keleivių skaičių 2040 metais:

  1. Ryga
  2. Kaunas
  3. Talinas
  4. Vilnius
  5. Palanga
  6. Liepoja

Anot ekonomisto, dėl tokio aplaidumo Lietuva Latvijai kasmet padovanos apie 3-5 proc. BVP: tiesioginis poveikis – apie 0,5-1% BVP + netiesioginis apie 5 kartus didesnis (turizmas, investicijos, prekyba ir t.t.)

Ž. Mauricas nuotr.

„Jei Lietuva būtų buvusi ambicingesnė ir būtų priėmusi savalaikius strateginius sprendimus, didžiausias oro uostas Baltijos šalyse galėjo būti Lietuvoje (idealiu atveju: tarp Vilniaus ir Kauno) – investicija būtų atsipirkusi per metus (makroekonominiu požiūriu).

Bet pas mus užtat keliai geresni nei Latvijoje, bet kur važiuoti jais – kas pasakys man? (į Latvijos oro uostą?)“, – ironizavo ekonomistas.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus