Ekonomistas: kodėl Lietuvai reikia automobilių taršos mokesčio?

Artėjant rinkimų maratonui mažai tikėtina, kad bus imtasi nepopuliarių siūlymų dėl naujų mokesčių.

Tai atspindi ir buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasisakymas, kad ministerija jau yra parengusi projektą dėl automobilių taršos mokesčio, tačiau jis dėl artėjančių rinkimų kol kas atidėtas.

Kad artimiausiu metu naujų mokesčių tikėtis neverta, sutinka ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Visgi jis priduria, kad Vyriausybei derėtų greičiau galvoti apie automobilio taršos mokestį, kadangi to nepadarius jau netrukus valstybei gali tekti mokėti baudas ES.

Laukia sankcijos

„Turbūt reforma, kurios reikėtų mokesčių fronte, iš tiesų yra automobilių taršos mokestis. Lietuva yra viena iš dviejų ES valstybių, kurios neturi mokesčio, susieto su automobilių į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiu“, – trečiadienį konferencijos metu teigė ekonomistas.

Anot jo, ES yra iškėlusi labai aiškius tikslus, kiek Lietuvai reikia sumažinti į atmosferą išmetamo CO2.

„Visgi mes turbūt nieko nekeisime šiame fronte ir kito dešimtmečio pabaigoje mokėsime baudas už tai, kad teršiame savo aplinką. Šio mokesčio tikrai reikia, kad ir kaip jo nesinorėtų“, – tęsė N. Mačiulis.

Pasak jo, pagrindinis taršos mokesčio tikslas yra ne papildyti biudžetą, kad iš to būtų galima mokėti didesnius atlyginimus mokytojams ar gydytojams, bet mažinti aplinkos taršą, nedaryti tokios didelės įtakos klimato kaitai ir išvengti baudų, kurių Lietuva gali sulaukti, jei nieko nedarys.

„Mes vis dar esame per daug taršių automobilių turinti valstybė“, – reziumavo pašnekovas.

Pasijuokė iš JAV prezidento

Taip pat N. Mačiulis pašiepė JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Kaip žinoma, šiuo metu per JAV Vidurio Vakarus rytinės pakrantės link slenka šalčio banga.

Vietomis oro temperatūra nukrito iki 40 laipsnių Celsijaus, o dėl vėjo jutiminė temperatūra viename Minesotos rajone gali siekti 54 laipsnius šalčio.

Reaguodamas į tai JAV prezidentas savo „Twitter“ paskyroje parašė žinutę:

„Gražiuose Vidurio Vakaruose dėl vėjo temperatūra nukrito iki 60 laipsnių šalčio, tai yra žemiausia kada nors registruota temperatūra.

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis bus dar šalčiau. Žmonės lauke negali ištverti net kelių minučių. Kas po velnių vyksta su pasauliniu atšilimu? Prašau kuo greičiau sugrįžti, mums tavęs reikia!“

Ši žinutė sukėlė pašaipų audrą, internautai ragino D. Trumpą perskaityti bent vieną mokslinę knygą apie oro kaitą.

„Tai yra visiškas nesuvokimas, kad tie ekstremalūs oro pokyčiai pasireiškia ir labai žema oro temperatūra žiemą, ir labai aukšta temperatūra vasarą, taip pat sausromis, potvyniais, liūtimis, gaisrais ir t. t.

Ir praėję metai tai labai gerai iliustravo, kadangi ramios klimato zonos matė labai ekstremalių ir niekad nematytų gamtos reiškinių“, – teigė N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, nors kažkam klimato kaita gali atrodyti kaip menkniekis ar netgi pramoga, kadangi galima mėgautis ilgomis karštomis vasaromis, visgi tai palaipsniui virsta į didžiulį galvos skausmą ne tik draudimo bendrovėms ar žemės ūkio sektoriui.

Tai gali atsiliepti ir kiekvienam gyventojui. Klimato kaita gali turėti neigiamos įtakos tiek sveikatai, tiek finansams.

Anot ekonomisto, nors kažkam klimato kaita gali atrodyti kaip menkniekis ar netgi pramoga, kadangi galima mėgautis ilgomis karštomis vasaromis, visgi tai palaipsniui virsta į didžiulį galvos skausmą ne tik draudimo bendrovėms ar žemės ūkio sektoriui.

Tai gali atsiliepti ir kiekvienam gyventojui. Klimato kaita gali turėti neigiamos įtakos tiek sveikatai, tiek finansams.

Anot ekonomisto, nors kažkam klimato kaita gali atrodyti kaip menkniekis ar netgi pramoga, kadangi galima mėgautis ilgomis karštomis vasaromis, visgi tai palaipsniui virsta į didžiulį galvos skausmą ne tik draudimo bendrovėms ar žemės ūkio sektoriui.

Tai gali atsiliepti ir kiekvienam gyventojui. Klimato kaita gali turėti neigiamos įtakos tiek sveikatai, tiek finansams.

„Ne be reikalo Pasaulio ekonomikos forumas pagrindine šių metų rizika įvardijo būtent klimato kaitą“, – akcentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Marius Monkevičius | Alfa.lt

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus