Elektrinių paspirtukų pasirodymas iškėlė dilemą: ar nereikia sugriežtinti jų naudojimo?

Elektrifikacija apėmė ne tik automobilių pramonę, bet ir kitas sritis. Daugybė gamintojų pirkėjams siūlo alternatyvias elektra varomas transporto priemones, kurios jau spėjo užkariauti ir Lietuvą.

El. paspirtukai, el. mopedai ir panašios transporto priemonės spėjo tapti ne tik laisvalaikio praleidimo būdu, bet ir susisiekimo priemone. Tai liudija ir neseniai Vilniuje startavusi el. paspirtukų nuomos platforma.

Ši el. paspirtukų manija atnešė ir rimtų problemų. Gatvėmis skriejantys jų vairuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu. Tai atsispindi ir eismo įvykių suvestinėse.

Visgi valdžia nemano, kad reikėtų griežtinti minėtų alternatyvių transporto priemonių naudojimo taisykles.

Kelia chaosą ir pavojų

„Balandžio 14 d. apie 6 val. 40 min. Alytuje, Ligoninės g., šaligatviu link ligoninės važiuodama su elektriniu paspirtuku moteris (g. 1991 m.) susidūrė su pėsčiąja (g. 1983 m.). Alytaus ligoninės priėmimo skyriuje pėsčiajai nustatytas nosies kaulo lūžimas ir galvos sumušimas, o paspirtuko vairuotojai nustatyta kairio antakio žaizda ir galvos sumušimas. Suteikus medicininę pagalbą, abi pilietės išleistos gydytis į namus“, – tokie ir panašūs įrašai policijos platinamose įvykių suvestinėse jau nestebina.

Kad el. paspirtukai ir el. mopedai kelia rimtą pavojų, kiek seniau pradėjo garsiai kalbėti ir kai kurios savivaldybės. Štai praėjusių metų vasarą per visą Lietuvą nuvilnijo liūdna istorija, kai Nidoje el. mopedas parbloškė ir stipriai sužalojo moterį su vaiku.

„Nidoje tokių eismo siaubų pilna. Šiuo sykiu nepilnametės mergičkos ar viena mergina (čia dar aiškinsis pareigūnai) tokia transporto priemone nutrenkė moterį su vaiku, žengusius nuo šaligatvio ant važiuojamosios kelio dalies.

Nutrenkė taip, kad moteris ant žemės gulėdama laikėsi iš paskutiniųjų, kad neprarastų sąmonės, ir vis klausė, kaip jos mažametis sūnus, kuris galva trenkėsi į asfaltą“, – anuomet rašė žinomas televizijos laidų vedėjas Paulius Skučas.

El. paspirtukų bei el. mopedų kelias problemas dar anksčiau į viešumą iškėlė ir Palangos miesto savivaldybė.

„Kaip spręsti pėstiesiems grėsmę keliančių elektrinių paspirtukų problemą, savivaldybėje buvo surengtas ne vienas pasitarimas su Palangos miesto bei Klaipėdos apskrities policijos pareigūnais.

Ne kartą siūliau ieškoti būdų pakeisti teisės aktus, kad minėtomis pavojų pėstiesiems keliančiomis transporto priemonėmis nebūtų galima važinėti šaligatviais bei pėsčiųjų takais“, – Alfa.lt teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kol kas keisti neplanuojama

Nors apie el. paspirtukų ir el. mopedų keliamą chaosą gatvėse vis garsiau ūžia socialiniai tinklai, Susisiekimo ministerija, panašu, čia didelės problemos neįžvelgia. 

Alfa.lt pasiteiravo ministerijos atstovų, kaip ši vertina minėtų transporto priemonių naudojimo reglamentavimą ir ar jo neketina griežtinti, pavyzdžiui, įvesdama privalomą tvarką visiems be išimties el. paspirtukų vairuotojams dėvėti šalmą.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Primename, kad pagal dabartinę tvarką šalmai yra privalomi tik el. paspirtukų vairuotojams iki 18 metų bei visiems el. mopedų, kurių galia siekia 1–4 kW, o greitis 25–45 km/val., valdytojams.

Visgi, sprendžiant iš atsakymo, Susisiekimo ministerija kol kas šioje srityje nežada pokyčių.

„Paspirtukų eismo reglamentavimas pakankamas“, – trumpai į klausimą atsakė Susisiekimo ministerijos saugaus eismo ekspertas Vidmantas Pumputis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į dviračių transporto priemonių vairuotojų atmintinę, kurioje išdėstyti visi reikalavimai.

Policijos neapgausi

Tiesa, V. Pumputis išskyrė el. mopedus, kurie yra galingesni ir išvysto didesnį maksimalų greitį nei el. paspirtukai.

Anot eksperto, ne visi žino, kad šiai transporto priemonei yra būtina atlikti techninę apžiūrą, ją reikia apdrausti privalomuoju draudimu bei turėti AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

„Neretai manoma, kad kelyje niekas nesužinos šių transporto priemonių charakteristikų, nors internete galima nesunkiai rasti šių transporto priemonių techninius parametrus.

Taigi policijos pareigūnams nesunku išsiaiškinti šių eisme dalyvaujančių transporto priemonių charakteristikas“, – pabrėžė Susisiekimo ministerijos atstovas.

Pasak V. Pumpučio, Lietuvoje elektrinių motorinių transporto priemonių teisinė bazė yra suderinta su ES teisine baze, pagal kurią nustatytos sertifikavimo ir kitos procedūros.

Sertifikuotos elektrinės motorinės transporto priemonės nekelia jokių klausimų nei vartotojams, nei tikrinantiems pareigūnams. Daugiausia neaiškumų kyla su nesertifikuotomis transporto priemonėmis.

Galioja civilinė atsakomybė

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas taip pat neslėpė, kad žaibiškai išpopuliarėjęs elektrinių dviračių transporto priemonių kultas atsinešė problemų.

„Pastaraisiais metais fiksavome ne vieną incidentą, kuriame dalyvavo elektrinis paspirtukas. Jų savininkai kartais pasikėsina į pėsčiųjų saugumą, o kartais išbando ir automobilio kėbulo tvirtumą.

Pasitaiko atvejų, kai po susidūrimo su elektriniu paspirtuku automobiliui būna padaroma kone tūkstantį eurų siekianti žala“, – kalbėjo jis.

Anot R. Bieliausko, el. paspirtukų vairuotojų sukeltų nelaimingų įvykių pasitaiko tiek judriose gatvėse, kur intensyvus automobilių eismas, tiek važiuojant šaligatviu ar dviračių taku.

Jis pabrėžė, kad, atsitikus nelaimei, jei kaltininkas yra paspirtuko savininkas, šiam gresia civilinė atsakomybė ir jis nuostolius privalo atlyginti iš savo kišenės.

„Tokiose situacijose gali išgelbėti asmens civilinės atsakomybės draudimas. Nutikus nelaimei, nuostolių atlyginimu pasirūpins draudimo bendrovė.

Jeigu nutiko taip, kad paspirtuko savininką parbloškė automobilis, žala jau bus dengiama pagal vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą“, – aiškino draudiko atstovas.

Galimybė griežtinti reikalavimus – svarstytina

El. paspirtukų nuomos platformą Vilniuje pristačiusios bendrovės „CityBee“ vadovas Lukas Yla naujienų portalą Alfa.lt patikino, kad kol kas nelaimingų atsitikimų, kuriuose dalyvavo jų vairuotojai, nepasitaikė.

Visgi pašnekovas atskleidė, kad šių alternatyvių transporto priemonių išpopuliarėjimas skatina atidžiai stebėti situaciją ir, esant reikalui, priimti atitinkamus sprendimus.

Sauliaus Žiūros nuotr.

„Akivaizdu, kad mikromobilumo poreikis šiuolaikiniame mieste yra didelis, tad daugelis Vakarų Europos miestų el. paspirtukus mato kaip pirmo ir paskutinio kilometro sprendimą, patogią nuosavo automobilio alternatyvą, kuri papildo miesto viešojo transporto sistemą.

Žinoma, augant el. paspirtukų populiarumui, reikia stebėti situaciją ir remiantis konkrečiais skaičiais priimti reikiamus sprendimus ar pakeitimus, jei jų reikia. Mes į tendencijas ir statistiką šioje srityje žiūrime labai atidžiai“, – kalbėjo L.Yla.

Jis pabrėžė, kad eismo dalyvių saugumas yra didžiausias prioritetas, todėl idėja griežtinti saugumo reikalavimus el. paspirtukų vairuotojams yra svarstytina.

„Tik reikia turėti omenyje, kad vien reikalavimu trokštamų rezultatų, greičiausiai, nepasieksi. Priėmus tokį sprendimą ir norint toliau tobulinti miesto infrastruktūrą bei didinti saugumą, svarbu edukuoti žmones.

Mes kaip miesto mobilumo paslaugos teikėjas stengiamės, kad mūsų vartotojai būtų informuoti apie Kelių eismo taisykles (KET), jeigu pastebime klientus, pažeidžiančius KET, sudrausminame, jeigu KET pažeidimai kartojasi – imamės griežtesnių veiksmų“, – aiškino „CityBee“ vadovas.

L. Yla pabrėžia, kad reikia kalbėti ne tik apie el. paspirtukų vairuotojus, bet kelti ir Lietuvos automobilių vairuotojų kultūrą, kad šiems dviratininkai ar paspirtukininkai būtų lygiaverčiai eismo dalyviai.

Sauliaus Žiūros nuotr.

„Ir, be abejonės, pažymime, kad dviračių infrastruktūra įgauna vis svarbesnę prasmę, ypač matant, kaip greitai populiarėja ir asmeniniai el. paspirtukai. Tad ši sritis taip pat reikalauja nuolatinių investicijų ir sistemingo plėtojimo“, – pabrėžė pašnekovas.

Marius Monkevičius | Alfa.lt

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus