Europos Komisija tirs galimai neteisėtą Susisiekimo ministerijos veiklą

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, 2017-2018 metais vykdydama kelių sektoriaus reformą, galimai priėmė visą eilę sprendimų, kuriais pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, draudžiančias rinkos monopolizavimą ir neteisėtą valstybės pagalbą.

Dėl šios priežasties birželio mėnesį pateiktas skundas Europos Komisijai, kurio nagrinėjimo pradžios tikimasi netrukus.

Skundą pateikusios Asociacijos Lietuvos keliai tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas teigė, kad asociacija, gindama viešą ir atstovaujamų bendrovių interesus, kreipėsi į Europos Komisiją neapsikentusi eilės Susisiekimo ministerijos atliktų galiojančių konkurencijos nuostatų pažeidimų, susijusių su valstybės įmone „Kelių priežiūra“.

„Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros VĮ „Kelių priežiūra“ buvo suteikta monopolinė teisė teikti valstybinių kelių priežiūros paslaugas.

Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros VĮ „Kelių priežiūra“ buvo skirti ir 79 mln. EUR valstybės biudžeto lėšų bei perduota daug kitų ūkinėje veikloje naudojamų resursų.

Be to, toks, valstybės resursais remiamas verslas eina į konkurencingas rinkas, išstumdamas įmones, kurios tokios paramos ir privilegijų neturi“, – teigė R. Gradauskas.

Apie tai dar liepos mėnesį buvo informuoti LR Seimo Ekonomikos komiteto nariai.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Renka informaciją apie padėtį Lietuvos kelių sektoriuje

Asociacijos Lietuvos keliai įsitikinimu, po reformos susidariusi situacija yra objektyviai žalinga kelių sektoriui konkrečiai ir valstybei apskritai, tiek dėl to, kad valstybės ištekliai naudojami neefektyviai, tiek ir dėl to, kad iš esmės valstybės resursais yra naikinama konkurencija ten, kur ji egzistavo ar galėjo egzistuoti.

Asociacija teigia, kad jos nariai nebijo konkurencijos, tačiau nori, kad ji būtų sąžininga, nes tik tokiu atveju sukuria efektyvumą ir skaidrumą, apie kuriuos tiek daug kalba Susisiekimo ministerija.

Susidariusios probleminės situacijos sprendimas ypač aktualus rengiant 2019 metų nacionalinį biudžetą ir formuojant kelių infrastruktūros plėtros finansavimą, todėl bet kokios žinios iš Briuselio labai laukiamos.

Kol kas Komisija vertina skunde nurodytas aplinkybes ir renka sau aktualią informaciją apie padėtį Lietuvos kelių sektoriuje.

Išskirtinės sąlygos valstybinei įmonei

Vertinant formaliai, ši situacija galimai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimus. Dėl to asociacija kreipėsi į Europos Komisiją su skundu dėl neteisėtos valstybės pagalbos ir rinkos monopolizavimo.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Iki 2017 m. valstybinius kelius patikėjimo teise valdė regioninės kelių priežiūros įmonės, kurioms iš biudžeto buvo skiriama lėšų kelių infrastruktūros išlaikymui. 2017 m., po įvykusios kelių sektoriaus reformos, keliai buvo perduoti LAKD.

Valstybinių kelių infrastruktūros valdymas buvo atskirtas nuo komercinės priežiūros funkcijos. LAKD, kaip valstybinių kelių valdytojas, privalėjo parinkti ūkio subjektą ar subjektus, kurie teiktų valstybinių kelių priežiūros paslaugas.

ES konkurencijos ir viešųjų pirkimų taisyklės suponuoja, jog toks ūkio subjektas privalėjo būti parinktas konkurencingos procedūros būdu. Tačiau taip neįvyko.

Rinką monopolizavo

Pasak asociaciją atstovaujančio advokato Mariaus Juonio, valstybės sprendimais ir pagalba galimai buvo sudarytos prielaidos VĮ „Kelių priežiūra“ monopolinę padėtį kelių priežiūros rinkoje (ir monopolinei veiklai skirtus resursus) išnaudoti antikonkurenciniu būdu, t. y. plečiant veiklą į kitas konkurencingas rinkas bei konkuruojant su valstybės pagalbos negaunančiomis įmonėmis.

Galimai sukurta interesų konflikto situacija: kelių sektorių reguliuojančios institucijos veikia tiek kaip rinkos reguliatoriai bei pagrindiniai privačių kelių statybos įmonių užsakovai, tiek ir kaip VĮ „Kelių priežiūra“ savininkai, suinteresuoti būtent jų kontroliuojamo verslo sėkme.

Konkuruodama tokiu būdu VĮ „Kelių priežiūra“ galimai naudoja už valstybės lėšas įsigytą įrangą, iš valstybės gautus smėlio karjerus ir kitus resursus. Tokios paramos negaunantis privatus sektorius objektyviai negali konkuruoti lygiais pagrindais.

VĮ „Kelių priežiūra“ pradėjus aktyviai eiti į konkurencijai atviras rinkas, valstybė privačiam sektoriui tampa vienu iš pagrindinių konkurentų.

Susidaro situacija, kai valstybė, turėdama aiškų ekonominį interesą vienoje įmonėje, tuo pačiu ne tik, kad kontroliuoja tos įmonės konkurentus, bet ir skirsto jiems darbus, prižiūri atliktų darbų kokybę ir panašiai.

ES konkurencijos taisyklės suponuoja labai aiškų principą: asmuo, kontroliuojantis rinką, negali tuo pačiu konkuruoti toje rinkoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

Tuo tarpu reformos metu nebuvo sukurtas nepriklausomas reguliatorius ar kažkoks kitas mechanizmas, kuris leistų atriboti valstybės, kaip rinkos dalyvio, konkurento, ir valstybės, kaip užsakovo, ir rinkos reguliatoriaus interesus.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus