Kaip S. Skvernelis pražudė vairuotoją, o vėliau palinkėjo „ilgų gyvenimo metų“

Pirmadienį BNS surengtuose prezidentiniuose debatuose kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui teko prisiminti prieš 20 metų įvykusius įvykius, kai nubaudė vairuotoją už tai, kad vairavo būdamas girtas.

Dėl šio pažeidimo, tuomet, būdamas policijos pareigūnu, S. Skvernelis gavo griežtą papeikimą, vėliau virtusią pastabą.

Tačiau visa esmė, kad prezidentiniuose debatuose S. Skverneliui prisiminus praeities įvykius, jis pasakė, kad šiai dienai šis vairuotojas jau yra miręs.

„Galiu ir šiandien įvardyti asmenį – jo nėra gyvo jau, tai ponas Kęstutis Jaskelevičius“, – debatuose pareiškė S. Skvernelis.

Tačiau jau antradienį premjerui teko raudonuoti iš gėdos, kai paaiškėjo, kad K. Jaskelevičius gyvas ir sveikas.

Už šį poelgį premjeras viešai atsiprašė ir vairuotojui palinkėjo „kuo geriausios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų“.

„Visų pirma norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti buvusio Seimo nario Kęstučio Jaskelevičiaus už tai, kad per klaidą paskelbiau jį mirusiu. Tikrai ne iš blogos valios ir nepiktybiškai, niekas tokių dalykų nedaro. Tiesiog turėjau neteisingą informaciją.

Linkiu K. Jaskelevičiui kuo geriausios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų. Tegul išsipildo liaudyje žinomas posakis „Ką per anksti laidoja – tas ilgai gyvena“, – socialiniame tinkle rašė S. Skvernelis.

Taip pat pateikiame K. Jaskelevičius išplatintą laišką:

Esu tas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, dėl kurio kaltės prieš 20 metų tuomečiam kelių policininkui, o dabartiniam kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui jo vyresnybė skyrė vienintelę gyvenime nuobaudą – griežtą papeikimą, vėliau perkvalifikuotą į pastabą.

Ta pačia proga norėčiau S. Skverneliui padėkoti už žinią apie mano mirtį. Sulaukiau daugelio draugų ir pažįstamų skambučių su priekaištu, kad, girdi, nepakviečiau į savo laidotuves. Sako, ką per anksti laidoja, tas dar ilgai gyvena.

Pateiksiu savo ano meto aplinkybių, kurias S. Skvernelis išdėstė debatuose su kitais kandidatais į prezidentus, versiją. Pamenu, buvo karštoka vasaros diena, išgėrėme su kolegomis po bokalą ar pusantro alaus. Po to, savo gėdai, sėdau už vairo ir važiavau link Trakų, kur ir gyvenu.

Praėjo jau daug laiko, tačiau dar ir šiandien gailiuosi savo poelgio. Kylant į kalniuką, ties Vingio parku, matyt, spustelėjau pedalą ir kiek viršijau leistiną mieste greitį. Ten mane ir sustabdė kelių policijos ekipažas. Nustatė lengvą girtumą (ar tai 0,8 ar 1 promilę) Nepuoliau teisintis, nuolankiai pripažinau savo kaltę.

Kelių policininkai buvo mandagūs, net užjautė mane, vienas kuris tai mykė, lyg darė užuominą. Ar nesupratau tos užuominos, ar neturėjau reikiamos pinigų sumos, bet buvau nubaustas aniems laikams milžiniška bauda – 2000 litų.

Niekam nesiskundžiau, neprašiau niekieno užtarimo, nors, pagal tuomet galiojusį Administracinių pažeidimų kodeksą, bauda už lengvą girtumą (iki 1,5 promilės) negalėjo viršyti 1500 litų.

Nuobaudą S. Skverneliui jo vyresnybė galėjo skirti dėl dviejų dalykų. Viena, dėl pernelyg didelės baudos už lengvą pažeidėjo girtumą ir nežymų greičio viršijimą. Manau, kad nuobaudos dydį galėjo lemti ir mano nesupratingumas.

Antra, Skvernelis aiškina, kad jis neva neuždėjo antspaudo ant įvykio protokolo ir tai buvo formalus pretekstas jį nubausti. Tačiau, ko gero, to antspaudo jis neuždėjo sąmoningai, nes tarnaudamas Trakų rajono skyriuje, „pramogavo“ Vilniaus mieste.

Uždėjus antspaudą, ši aplinkybė kaip mat išaiškėtų. Kita vertus, S. Skvernelį aš suprantu. Kiek tų pažeidėjų rajono keliukuose sulaikysi, o Vilniuje tik spėk suktis – kas greitį viršijo, kas pėsčiojo nepraleido, o žiūrėk, dar ir įkaušęs pasipainios.

Neprošal būtų žvilgterėti į mano administracinio pažeidimo bylą, kuri, reikia tikėtis, dar nesunaikinta. Kad įsitikinti, ar teisingai nurodyta mano sulaikymo vieta. Gal S. Skvernelis, būdamas toks nuoširdus ir doras, galėtų ir pats tą protokolą paviešinti.

Ir pabaigai – keli išminties krislai: tas, kuris doras, nesimuš niekuomet į krūtinę tai tvirtindamas; tas, kuris neneigia tiesos, nesiguls kryžiumi įrodinėdamas, kad nesąs melagis. Ar šie dalykai po to nutikimo atpasakojimo yra S. Skvernelio pasaulio dimensija, tesprendžia pats kiekvienas.

O dėl manęs paskelbimo mirusiu ir šitaip padarius man didelę moralinę žalą, ar nederėtų man kreiptis į teismą? Ką patartų gerbiami piliečiai ir būsimieji rinkėjai?“

S. Skvernelis į iškeltus klausimus atsakė savo socialinėje paskyroje.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus