Orai spendžia žabangas vairuotojams: keliuose tyko nematomas pavojus

Kalendorinei žiemai ritantis į antrą pusę, Lietuvą sukaustė kol kas šį sezoną rekordiniai šalčiai. Visgi jie ilgai šalyje neužsibuvo, o juos pakeitė tai į vieną, tai į kitą pusę keliais laipsniais nuo nulinės padalos svyruojanti temperatūra.

Sinoptikai prognozuoja, kad vasario pradžioje vyraus švelnesnė temperatūra, netrūks kritulių.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daugiausiai snigs, temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Keliuose bus slidu, formuosis lijundra, vietomis pasirodys rūkas.

Savaitgalį bei kitos savaitės pradžioje dienomis orai turėtų šilti iki 1-2 laipsnių šilumos. Tačiau naktimis šiluma trauksis bei termometrų stulpeliai vėl kris žemiau nulinės padalos.

Tokie temperatūrų svyravimai, anot saugaus eismo ekspertų, kelia ypač didelį pavojų vairuotojams.

Anot jų, dieną ėmus tirpti sniegui bei ledui, vakarėjant jis vėl ima šalti. Besiformuojant plikledžiui, šis dažniausiai išduoda apie save dėl blizgaus kelio dangos paviršiaus.

Tačiau kai kuriais atvejais, krentant temperatūrai, vairuotojų gali tykoti ir plika akimi nematomas pavojus. Būtent jis kasmet sukelia dešimtis avarijų ir kartais pareikalauja žmonių gyvybių.

Daugeliui vairuotojų šis reiškinys yra žinomas kaip juodasis ledas.

Dažniausiai jis ima formuotis anksti ryte arba vakarėjant, kai gatvėse padidėja eismo intensyvumas, o temperatūra svyruoja apie nulį laipsnių. Juodasis ledas bene pavojingiausias tuo, kad yra praktiškai nematomas.

Šąlant kelio dangos paviršiui, vanduo tiesiog prie jo prilimpa ir pavirsta plonyčiu ledo sluoksniu, kuris dėl tamsios asfalto spalvos tiesiog nepastebimas.

„Tai itin kompleksiškas gamtos reiškinys, priklausantis nuo temperatūros, rasos taško, vėjo. Nuo padangų asfaltas šyla, o kelio danga šlampa, oro temperatūra krenta ir dar pučia – taip kelias ir pasidengia „juoduoju“ ledu.

Jis dažniausiai formuojasi itin greitai ir ne miestuose, bet krašto keliuose, magistralėse. Vairuotojai važiuoja kaip važiavę, nes danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus“, – aiškina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anot jo, patekus į tokią kelio atkarpą važiuojant didesniu greičiu automobilis ima slysti. Kadangi situacija dažniausiai suprantama pavėluotai, sureaguoti į ją ne visada pavyksta adekvačiai.

„Didelis greitis niekada nėra saugumo sąjungininkas, bet žiemą jis ypač pavojingas. Jei jau patekote ant „juodojo“ ledo, svarbiausia nepanikuoti, vengti bet kokių staigių judesių, nebandyti stipriai sukti vairo, staiga spausti stabdžio.

Artūro Žuko nuotr.

Svarbiausia – laipsniškai mažinti greitį palengva atleidžiant greičio pedalą. Automobilį suvaldyti įmanoma, svarbu, kad greitis būtų santykinai nedidelis“, – aiškina BTA specialistas.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus