Pažabojo kelininkus: kelių broką nenoriai, spardydamiesi, bet tvarko

Lietuvos automobilių kelių direkcija ieško išeičių, kaip plonesnį asfalto sluoksnį paklojusius rangovus priversti ištaisyti broką.

Kelių kokybės auditas vis dar vyksta, neatmetama, kad pažeidimų rasis ir daugiau.

Susisiekimo ministras sako, kad kelius tiesę verslininkai anksčiau grasinę savo tiesą ginti teismuose šiek tiek sušvelnino toną, tačiau broko taisyti kaip yra reikalaujama neskuba.

„Rangovai pačioje pradžioje sakė, kad sutvarkysime tas vietas, kurias pragręžėte, bet viso kelio neliesime. Kelių direkcija tada pasakė, kad tokiu atveju išgręš visą kelią ir po truputį su rangovais susitariama, kad keliai turi būti sutvarkyti“, – pasiektu rezultatu džiaugėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Nors rangovų tonas ir švelnėja, tačiau Kelių direkcija ir toliau nenuleidžia rankų – tikrina įvairias kelio atkarpas, ar asfalto būklė atitinka numatytus reikalavimus.

„Pats kelių kokybės auditas vyksta – penkių komisijos narių komanda dirba nuosekliai. Iki kovo 15 dienos buvo technologinė pertrauka ir nebuvo galima atlikti tyrimų, kurie parodytų, kokio masto yra problemos projekte“, – sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Ilgus metus kloti net 8 centimetrais plonesnį asfalto sluoksnį buvo norma, anot kelininkų, tokie nuokrypiai yra nereikšmingi.

Tačiau Kelių direkcija pradėjus auditą kelininkus už tokius darbus ėmė drausminti baudomis.

„Kelių direkcija po truputį susitvarko ir baudų už ne kokybę, už per ploną sluoksnį – daugėja. Praėjusiais metais surinkta baudų už 3,2 mln. eurų. Jeigu pažiūrėtume, kas buvo anksčiau, tai pamatytume, kad tik katino ašaros“, – pasakojo R. Masiulis.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas teigė, kad dabar kiekviena kelininkų įmonė santykius su valdžia aiškinasi individualiai.

„Yra sudaryta komisija Kelių direkcijoje ir ji nagrinėja kiekvieną atvejį kas įvyko, ar reikia, ar ne ką nors taisyti“, – teigė R. Gradauskas.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva pagal kelių būklę yra 37 vietoje – kiek prastesni keliai yra Estijoje, o latviai reitinge randasi net 107 vietoje.

Vairuotojų portalas „autobanas.lt“ primena, kad praėjusiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija atliko kelių auditą:

ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių. 18 kelių nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimti.

Audito vertinimu, padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala. 

Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti ne taip ir seniai – 2008-2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos bei statybos kaina yra 67 mln. eurų. 

Tuomet Kelių direkcija pareiškė griežtą poziciją, kad rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus