Prabilusieji apie techninės apžiūros monopolio griovimą sulaukia „Transekstos“ dėmesio

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) panorus išardyti beveik tris dešimtmečius veikiantį techninės apžiūros (TA) stočių monopolį, pastarąsias vienijanti asociacija „Transeksta“ stoja piestu.

Jos atstovai ginasi, kad dabartinė sistema, sukurta dar 1994–1995 m., veikia tinkamai, o jos pakeitimas gali pridaryti žalos ne tik vairuotojams, bet ir visai valstybei.

Tikriausiai būtų keista, jei „Transekstos“ nariai kalbėtų priešingai – juk naujų rinkos žaidėjų atėjimas, tikėtina, sumažintų jų pelną.

„Transekstos“ pusėn stojo ir keletas gynėjų, pavyzdžiui, buvęs premjeras ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Kitoje barikadų pusėje – ne tik VRM, tačiau ir Konkurencijos taryba bei kai kurie nepriklausomi ekspertai.

Šie tvirtina, kad dabartinė tvarka yra ydinga ir ją būtina keisti. Dėl to išloštų ir vairuotojai, kuriems galėtų sumažėti TA paslaugų kaina.

Sistema gimė prie socdemų

Lietuvos transporto priemonių TA sistema pradėta kurti 1993 m., kai buvo parengti TA centrų steigimo ir darbo tvarką bei norminius techninius reikalavimus apibrėžiantys dokumentai.

Tuomet nuspręsta visą šalies teritoriją padalyti į 10 zonų, kurios egzistuoja iki šiol.

1994–1995 m., laimėjus konkursus, šiose zonose buvo įkurti techninės apžiūros centrai (TAC): bendrovės „Kauno TAC“, „Panevėžio TAC“, „Skirlita“, „Šiaulių TAC“, „Tauragės TAC“, „Techalga“, „Telšių TAC“, „Transkona“, „Tuvlita“ ir „Utenos TAC“.

Kiekviena zonos įmonė su Susisiekimo ministerija sudarė sutartį bei įsipareigojo atlikti valstybės deleguotą TA funkciją.

Žvelgiant retrospektyviai galima prisiminti, kad TA sistema buvo sukurta, kai Seimui dirigavo Lietuvos demokratinė darbo partija su Algirdu Brazausku, Adolfu Šleževičiumi ir Česlovu Juršėnu priešakyje.

Vėliau ši partija susijungė su socialdemokratais ir suformavo Lietuvos socialdemokratų partiją.

Sugrįžkime į dabartį. Vienas socialdemokratų grandų, šiuo metu priklausantis Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, buvęs premjeras ir susisiekimo ministras A. Butkevičius viešai stojo kritikuoti VRM siekio išardyti TA stočių monopolį.

Parlamentaras čia netgi neįžvelgia jokios monopolijos.

„Nevadinčiau, kad tai monopolija. Yra keletas variantų, kada valstybė pasirenka, kad paslaugas atliktų privatus sektorius.

Visuose mažuose rajonuose tokie techniniai centrai bus uždaryti, nes jie nėra pelningi, todėl čia yra ir socialiniai dalykai.

Paslaugos kaina padidėtų, korupcija išaugtų, nes sukontroliuoti būtų sudėtinga“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Panašios nuomonės laikosi ir jo partijos kolega, taip pat buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Kiti nieko neišmano?

Kad monopolijos TA srityje nėra ir kad sistema veikia tinkamai, tikina ir patys „Transekstos“ atstovai. 

Vos tik pasirodo publikacijų apie pastarąją asociaciją, ši iškart pateikia atsaką su savais argumentais.

Analogiška situacija buvo stebima vos tik VRM vadovui Eimučiui Misiūnui prabilus apie rinkos liberalizavimą.

Tuomet „Transeksta“ buvo pasipiktinusi, kad planuodami įstatymo pataisas valdininkai nesiteikė su ja konsultuotis.

„TA įmonių atstovai nebuvo kviesti į jokias darbo grupes ar prašomi pateikti paaiškinimų-komentarų, todėl akivaizdu, kad reformų autoriai nežino visų detalių ir TA sistemos ypatumų“, – dėstoma „Transekstos“ išplatintame pranešime.

Tame pačiame tekste priduriama, kad E. Misiūnas nėra įsigilinęs į TA sritį.

Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba išplatino išvadas, taip pat nepalankias „Transekstai“.

Jose siūloma Vyriausybei svarstyti galimybes tobulinti valstybinės TA paslaugos teikimo sistemą, atsisakant šias paslaugas teikiančių įmonių skaičiaus ribojimo ir jų išdėstymo šalies teritorijoje kriterijaus.

„Situacija, kai Lietuvos transporto priemonių TA vienoje zonoje atlieka viena įmonė, 1994 m. laimėjusi apžiūros vykdytojo parinkimo konkursą, tebėra ydinga“, – teigiama Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame dokumente.

Naujienų portalo žiniomis, po šių išvadų paviešinimo „Transekstos“ atstovai vėlgi buvo pasipiktinę, kad minėta valdžios institucija, vertindama padėtį, nesikonsultavo su jos atstovais, todėl kaip ir VRM pakankamai neįsigilino į situaciją.

Alfa.lt šia tema taip pat kalbino nepriklausomą ekspertą, sertifikavimo įmonės „Kiwa Inspecta“ generalinį direktorių Mantą Andriuškevičių.

Pastarasis irgi įsitikinęs, kad Lietuvoje veikiantis TA monopolis yra žalingas, o rinkos atvėrimas, priešingai, nei teigia „Transeksta“, galėtų sumažinti paslaugų kainas.

„Šiuo metu dėl susidariusios monopolijos rinkoje taikomos tik maksimalios kainos. Atsiradus konkurencijai, kainos gali tik kristi, bet ne kilti“, – sakė M. Andriuškevičius.

Jis pridūrė, kad visais atvejais, kai rinkoje egzistuoja normali konkurencija, išlošia paslaugos gavėjas, t. y. klientas.

Portalo žiniomis, pasirodžius šiai publikacijai, „Transeksta“ nepraėjus nė pusdieniui bandė susisiekti su Alfa.lt kalbinto M. Andriuškevičiaus atstovais.

TV3 žinios nuotr.

Argumentų priešprieša

Gindama savo poziciją „Transeksta“ pabrėžia, kad dabar sistema veikia tinkamai, o rinkos liberalizavimas gali įnešti chaoso, pasireiškiančio sudėtinga kontrole, išaugusia korupcija ir didėjančiomis paslaugų kainomis.

Asociacijos atstovai taip pat pateikė pavyzdžių iš užsienio, kur rinkos liberalizavimas, anot jų, pridarė daugiau žalos nei naudos.

„Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA talonų pardavinėjimo atvejų padaugėjo“, – teigė „Transekstos“ prezidentas Rimantas Didžiokas.

Šiuos argumentus remia ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius. Jo tikinimu, sistema veikia efektyviai ir poreikio ją keisti nėra.

Visgi konkurencijos prievaizdas yra kitokios nuomonės. Konkurencijos tarybos vertinimu, sudarius sąlygas naujoms įmonėms įsilieti į TA paslaugų rinką, būtų pasiektas priešingas, nei nurodo Susisiekimo ministerija, „Transeksta“, A. Butkevičius ir kiti asociacijos rėmėjai, poveikis.

„Padidėjusi konkurencija rinkoje paskatintų paslaugų kainų mažėjimą. Kad tai įvyktų, būtina peržiūrėti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kuris įpareigoja Vyriausybės įgaliotą instituciją tvirtinti maksimalias privalomosios TA kainas.

Liberalizavus rinką ir patobulintus esamą teisinį reglamentavimą, įgaliotos institucijos galėtų užtikrinti efektyvesnę paslaugų kokybės kontrolę“, – teigiama išvadose.

Konkurencijos taryba taip pat siūlo įvertinti, ar pagrįstai šiuo metu Europos ekonominės erdvės šalių privalomosios TA pripažinimas yra patikėtas tik TA centrams ir ar nėra galimybių plėsti ūkio subjektų, galinčių suteikti šią pripažinimo paslaugą, skaičių.

Marius Monkevičius | Alfa.lt

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus