„Regitros“ statistika glumina: vėl susigrąžinti prarastą teisę vairuoti – sudėtinga misija

Asmuo, kuris nori įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę, „Regitroje“ savo gebėjimus dalyvauti viešajame eisme privalo pademonstruoti 2 etapais. Pirmasis – išlaikyti teorijos egzaminą, kuris susideda iš 30 klausimų apie KET bei saugų eismą. Antrasis – ne vėliau nei per metus po teorijos egzamino, išlaikyti praktinių gebėjimų egzaminą realiame eisme.

Tuomet tokiam asmeniui išduodamas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, kuris galioja 2 metus. Nepadarius Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų nusižengimų, jis yra pakeičiamas į ilgalaikį – 10 metų galiojantį.

Tačiau, jei pradedantysis vairuotojas sukelia eismo įvykį, per kurį sutrikdo eismo dalyvio sveikatą ar padaro bent vieną pažeidimą iš nurodytų aukščiau minėtame įstatyme, jis turi per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos pabaigti papildomus vairuotojų mokymus bet kurioje tokius mokymus organizuojančioje vairavimo mokykloje.

Vis dėlto, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradedantieji vairuotojai nustatytu laiku nebaigia šių mokymų ir dėl to prarandą teisę vairuoti. Ji grąžinama tik perlaikius teorijos bei praktikos egzaminus.

Perlaikyti šiuos egzaminus tenka ir tiems asmenims, kuriems dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo teisė vairuoti atimama ilgiau nei metams.

Taigi, 2016 m. B kategorijos praktikos egzaminą „Regitroje“ perlaikė apie 4,9 tūkst. asmenų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti. 2017 m. šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis – apie 4,7 tūkst. 2016 m. beveik apie pusę šių asmenų – 2,4 tūkst. – išlaikė vairavimo egzaminą iš pirmo karto, likusi dalis bandė 2 ir daugiau kartų.

Panaši tendencija matoma ir pernai metais – apie 2,1 tūkst. asmenų prireikė tik vieno bandymo išlaikyti B kategorijos vairavimo egzaminą, likusiai daliai – daugiau.

Perlaikantieji egzaminą dažniausiai turi blogus susiformavusius įpročius

Tiems asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, perlaikyti praktikos egzaminą neretai sekasi sunkiau dėl to, jog jie turi blogus susiformavusius įpročius. Pavyzdžiui, savo vairavimo kasdienybėje buvo įpratę neparodyti posūkio signalo, nors tai – būtina.

Praktikos egzamino metu egzaminuojamų klaidos yra skirstomos į kritines ir nekritines klaidas. Asmenys, kurie buvo praradę teisę vairuoti ir dėl to turėjo perlaikyti praktikos egzaminą, dažniausiai padarė nekritines klaidas. Tai yra veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės.

Paprasčiau tariant, nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.

Dažniausiai šie asmenys padarė šią nekritinę klaidą – tinkamai neparodė posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina. Taip pat itin dažnai pasukdami galvą per atitinkamą petį netikrino per galinio vaizdo veidrodžius nematomos kelio dalies kiekvieną kartą apvažiuodami kliūtį, persirikiuodami į kitą eismo juostą arba kelių išsiskyrimo ar jungimosi vietoje.

Neretai fiksuotos ir šios klaidos: egzaminuojamasis pasirinko netinkamą pavarą, tačiau nesudarė potencialiai pavojingos situacijos, taip pat važiavo per lėtai t. y. 10–15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalavo.

Be aukščiau išvardytų klaidų vairavimo egzaminų metu fiksuotos ir kritinės klaidos. Tai yra tokie veiksmai, kurie parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį arba nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Kritinėmis klaidomis laikomos ir tokios situacijos, kurios gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę.

Taigi, perlaikantieji vairavimo egzaminą dažniausiai padarė šias kritines klaidas: nevykdė eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų, važiavo 10 proc. ar daugiau viršydami leistiną greitį.

Pasitaikė ir tokių situacijų, kai nepraleido kitų eismo dalyvių arba važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo situacija to nereikalavo.

Pradedantieji vairuotojai turi gebėti reaguoti į įvairias eismo situacijas

Kalbant apie būsimus vairuotojus, jie praktikos egzamino metu suklysta ne dėl to, jog turi blogus susiformavusius įgūdžius, bet dėl to, kad jų paprasčiausiai pritrūksta.

Praktikos egzamino metu būsimas vairuotojas turi ne tik tinkamai valdyti transporto priemonę, stebėti kelio ženklus, bet ir gebėti reaguoti į kitų eismo dalyvių veiksmus, kylančius pavojus kelyje ir priimti teisingus sprendimus.

Dalyvavimas viešajame eisme yra didelė atsakomybė, todėl „Regitros“ egzaminuotojai privalo užtikrinti, kad teisė vairuoti būtų suteikta tik tinkamai pasiruošusiems asmenims.

Nuo praėjusių metų rugsėjo „Regitra“ atsisakė egzaminavimo aikštelių ir būsimų lengvųjų automobilių vairuotojų įgūdžius tikrina tik realaus eismo sąlygomis. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog mokytis statyti automobilį orientuojantis pagal gaireles – nenaudinga, nes realiame eisme jų paprasčiausiai nėra.

Būsimi vairuotojai turi mokėti statyti automobilį ten, kur jie važiuos kasdien, o būtent tikrame eisme jie gali pademonstruoti savo įgūdžius: kaip jie geba įvertinti įvairias kylančias sudėtingas situacijas bei priimti tinkamus sprendimus.

Kalbant bendrai apie visus asmenis, kurie laiko praktikos egzaminus „Regitroje“, galima pastebėti, jog 2017 m. pirmuoju bandymu su mechanine pavarų dėže juos išlaikė 38,46 proc., o su automatine – 40,93 proc. asmenų.

Analizuojant visų egzaminuojamųjų dažniausiai padaromas klaidas, galima matyti, kad jos yra panašios kaip ir perlaikančiųjų. Būsimi vairuotojai dažniausiai daro šias nekritines klaidas: tinkamai neparodo posūkio signalo, kai tai būtina, be reikalo užgesina variklį, pasirenka netinkamą pavarą, tačiau dėl to nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.

Taip pat nesižvalgo per atitinkamą petį, kad patikrintų per galinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį apvažiuodamas kliūtį, persirikiuodamas į kitą eismo juostą ir pan. Apskritai nesižvalgo ir nestebi viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės. Neretai padaroma klaida, kai važiuojama per lėtai, t. y. 10–15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja.

Dažniausios pasitaikančios kritinės klaidos: nepaisoma eismo reguliavimo signalo, kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, nepraleidžiamos transporto priemonės ar kiti eismo dalyviai.

Taip pat dažnai kritinė klaida žymima, kai egzaminuotojui tenka žodžiu ar fiziškai įsikišti, kad būtų išvengta eismo įvykio, kai asmuo važiuoja 10 proc. ar daugiau viršydamas greitį ir kai pabaigus specialųjį važiavimo manevrą transporto priemonė stovi ant arba už stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus