Šiauliuose pričiupo „perekupą“ – sutartyje nurodydavo mažesnę automobilio kainą

Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti automobilių prekyba užsiimančios įmonės vadovui.

Penkiasdešimtmetis kaltinamas dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, metu nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės direktorius galimai naudojosi schema, kaip pasisavinti pinigų iš automobilių pardavimo.

Kaltinamasis nuo 2017 metų kovo iki 2019 metų vasario pardavė 22 naudotus automobilius įvairiems pirkėjams už daugiau nei 70 tūkstančių eurų.

Automobilių skelbimai būdavo viešinami internetiniuose automobilių pardavimo portaluose, parduodamos mašinos laikytos tam skirtose pardavimo aikštelėse Šiaulių mieste.

Pagal liudytojų parodymus, norėdami įsigyti pasirinktą transporto priemonę, pirkėjai sumokėdavo pardavėjui grynaisiais visą sutartą sumą, o pastarasis galimai suklastodavo pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus juose nurodydamas mažesnę sumą, nei realiai automobiliai parduoti.

Vieni transporto priemonių pirkėjai teigia realiai mokamos ir dokumentuose įrašytos pinigų sumos skirtumo nepastebėję, kiti aiškina, kad tam neteikė reikšmės, dar kiti tvirtina, jog jiems buvo paaiškinta kad tai daroma, siekiant sumažinti mokesčius valstybei.

Taip per dvejus metus į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti 26 250 eurų, kuriuos kaltinamasis pasisavino.

Vyrui taip pat pareikšti kaltinimai dėl kitu būdu pasisavintų pinigų. Atleidus vieną darbuotoją iš įmonės ir pastarajam toliau naudojantis įmonei priklausančiu mobiliuoju, už paslaugas apmokėdavo pati įmonė.

Buvęs darbuotojas geranoriškai atiduodavo pinigus už mobiliojo ryšio paslaugas vadovui, tačiau kaltinamasis šių pinigų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir juos pasiimdavo.

Surinkta duomenų, kad kaltinamasis, pildydamas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas, įrašydavo neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo pridėtinės vertės mokestį, įmonės pelną ir suklastotas deklaracijas pateikdavo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiu būdu direktorius siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 4600 eurų.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

Baudžiamasis kodeksas už tokius nusikaltimus numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki 10 metų.

Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos teismui.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus