Šimašius apie kalbėjimą telefonu perėjose: įstatymas saugos ne pėsčiuosius, bet kelių gaidelius

Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, nustatyti griežtesni reikalavimai vairuotojams bei pėstiesiems, kuriems uždrausta kalbėtis telefonu perėjose.

Nauji draudimai sukėlė aršias diskusijas į kurias įsivėlė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Sostinės vadovas įsitikinęs, kad įstatymas perteklinis, o jo kontrolės niekas nesiims ir neužtikrins.

Priešingai, dėl tokio įstatymo gali sumažėti saugumas pėsčiųjų perėjose ir saugos ne pėsčiuosius, bet kelių gaidelius.

„Tai nereiškia, kad policija turės kiekvieną kalbantį gaudyti – mūsų policijai proto to nedaryti užteks. Policija ir miesto viešosios tvarkos pareigūnai darys tai, kas tikrai svarbu mūsų saugumui – tramdys vagis, kelių ir šiaip chuliganus.

Tačiau įstatymas reiškia, kad perėjoje bus mažiau saugu. Jei bus partrenktas pėstysis, kalbėjęs telefonu, tai vairuotojas nebūtinai bus dėl to kaltas, o užvirs kaltės pasidalinimo velniava – vairuotojas ar kalbėtojas kaltas buvo.

Žodžiu, įstatymas skirtas ne pėsčiųjų apsaugai, o kelių gaidelių apsaugai.

Tikiuosi, Prezidentė šią nesąmonę vetuos vardan mūsų visų saugumo.

Jei nevetuos, tai vėl turėsime po kelių mėnesių antraštes apie „netikėtas“ įstatymo pasekmes.

Kalbėkimės tarpusavyje (ne tik telefonu!) ir būkime geranoriški bei saugūs“, – teigė sostinės meras R. Šimašius.

KET pakeitimai – nuo lapkričio 1 d.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja nauji pėstiesiems ir dviratininkams apsaugoti skirti KET reikalavimai.

KET pakeitimuose nustatyta prievolė vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Tai įpareigoja vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo.

Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje – kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo.

Todėl KET nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Atsakingiau turi elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu.

Siekiant tai užtikrinti, KET papildytos pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus