Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ priešinasi tvarkai, kuri gelbsti vairuotojus

Lietuvos techninės apžiūros įmones vienijanti asociacija „Transeksta“ neatsako į klausimus, ar turi interesų, kad mūsų šalyje nebūtų pripažįstama užsienyje atlikta techninė apžiūra (TA), taip pat – ar dėl tokios tvarkos patirtų tiesioginių nuostolių, tačiau viešojoje erdvėje išraiškingais lozungais vairuotojams skiepija nuomonę, kad dėl to šalį pasieks „lavonai“ bei „frankenšteinai“ ant ratų.

Kodėl asociacija „Transeksta“ kritikuoja ES direktyvą, kuri leidžia vairuotojams išvengti pasikartojančių procedūrų ir sutaupyti pinigų?

Skiepija nuomonę

Nuo gegužės 20 d. Lietuvoje turi būti pripažįstama iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių atvežtų transporto priemonių TA – tokią direktyvą priėmė Europos Parlamentas ir Taryba.

Tai reiškia, kad vairuotojai, registruojantys automobilį, atvežtą iš užsienio, jei jis turi galiojančią TA, išvengia prievolės tokią pačią procedūrą atlikti Lietuvos techninių apžiūrų centruose ir už tai susimokėti.

Šią tvarką aršiai kritikuoja asociacija „Transeksta“, kuri viešojoje erdvėje perša nuomonę, kad į Lietuvos kelius išvažiuos „lavonai“, „pavojingos atliekos“, „šiukšlės“ ir ratuoti „frankenšteinai“, prikelti iš „mirusiųjų“.

Ar tikrai?

Juk „Regitra“ prieš registraciją tikrina informaciją, ar transporto priemonei nėra išduotas sunaikinimo pažymėjimas ir ar nėra pažeidimų, dėl kurių dalyvavimas eisme būtų draudžiamas.

Tokia kontrolė galiojo ir iki šiol, vadinasi, iš esmės niekas nepasikeitė, tad kodėl asociacija taip aršiai reaguoja? Galbūt tikroji priežastis slypi visai ne čia?

Siekius ir interesus nuslepia

Reikia nepamiršti, kad Lietuvos TA centrus valdo maža grupelė verslininkų, kurių tikslas – pelnas.

Akivaizdu, jei atvežtiems automobiliams būtų pripažįstama užsienyje galiojanti TA, pakartotinai šios procedūros nereikėtų atlikti Lietuvoje. Nereikėtų TA atlikti Lietuvoje – nereiktų susimokėti už šią paslaugą. Nereiktų susimokėti – asociacijos „Transeksta“ narės, valdančios visos Lietuvos TA įmones, negautų atitinkamų pajamų.

Redakcijos šaltinių pateikti skaičiavimai atskleidžia, kad dėl įsigaliojusios ES direktyvos TA įmones valdantys verslininkai gali patirti milijoninius nuostolius.

Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai gali siekti nuo 0,69 iki 2,71 mln. eurų per metus.

BUKSUOJANTI TECHNINĖS APŽIŪROS TVARKA KERTASI SU VERSLININKŲ INTERESAIS

Galbūt tai yra tikroji priežastis, kodėl asociacija „Transeksta“ taip kritikuoja šią tvarką ir tai daro nuo pat jos įsigaliojimo?

Primename, kad asociacija atsakymo į klausimą, ar asociacijos nariai patirtų tiesioginių nuostolių, jei Lietuvoje būtų registruojama vis daugiau naudotų transporto priemonių su galiojančia užsienio TA ir jos nereikėtų atlikti Lietuvoje, nepateikia.

„Transeksta“ neatsako ne tik į šį klausimą – taip pat nutyli, ar asociacija bei jos nariai turi interesų, kad ši sistema buksuotų.

O į šaltinių pateiktus skaičiavimus dėl galimų nuostolių asociacijos atstovas spaudai Renaldas Gabartas teatsakė, kad tai „vertina kaip nesusipratimą“.

Atsitiktinumas ar ne, bet naujovė stipriai buksuoja

Iš kitos pusės, kol kas TA įmones valdantys verslininkai dėl naujosios tvarkos per daug nerimauti neturėtų. Atsitiktinumas ar ne, tačiau ši naujovė Lietuvoje stipriai buksuoja.

Remiantis „Regitros“ duomenimis, iki lapkričio 15 d. Lietuvoje įregistruoti 44 automobiliai su EEE valstybėse atliktos TA pažymomis.

Naujoji tvarka galioja jau pusmetį, o per tą laiką įregistruoti tik 44 automobiliai su užsienio TA.

Tai labai mažas skaičius, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną mėnesį mūsų šalyje pirmą kartą įregistruojama apie 16–17 tūkst. naudotų automobilių.

Vairuotojai jau kurį laiką skundžiasi, kad naujoji tvarka veikia tik „ant popieriaus“, o atvykus į „Regitrą“ sudaromos įvairios kliūtys nepripažįstant užsienio TA ir reikalaujant ją atlikti Lietuvos TA centruose.

KEIKIA TECHNINĖS APŽIŪROS SISTEMĄ: UŽSIENIETIŠKOS NEPRIPAŽĮSTA – TENKA SUSIMOKĖTI IR ATLIKTI LIETUVOJE

Patikrinti, kiek vairuotojų kreipiasi dėl tokios galimybės, taip pat neįmanoma, pasirodo, „Regitra“ nerenka tokių duomenų ir nesudarinėja jokios statistikos, kiek į Lietuvą atvežama automobilių su galiojančia užsienio TA.

Viešojoje erdvėje TA centrus vienijanti asociacija „Transeksta“ pateikia netgi priešingą nuomonę – kad nuo gegužės 20 d. įgyvendinta direktyva susilpnina transporto priemonių kontrolę.

Kyla klausimas, kaip užsienio TA pripažinimas silpnina transporto priemonių kontrolę. Ar vokiška TA yra kur kas prastesnė nei lietuviška ir ja negalima pasitikėti? Ar tikrai Vokietijoje yra keliami kur kas žemesni reikalavimai automobilių TA nei Lietuvoje?

Asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis neslepia nepasitenkinimo, kad ES direktyva Lietuvoje įgyvendinta per anksti – juk galėjo valdžia dar bent porą metų nieko nekeisti.

„Nuostatos privalo būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2021-ųjų gegužės 20 d., bet Lietuvoje atitinkamos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos priimtos gerokai anksčiau“, – viešojoje erdvėje teigė jis.

Prisiminus redakcijos šaltinių pateiktus skaičiavimus (dėl įsigaliojusios ES direktyvos TA įmones valdantys verslininkai per metus gali patirti nuo 0,69 iki 2,71 mln. eurų nuostolį), nenuostabu, kad asociacija nepatenkinta per anksti įteisinta tvarka.

Taigi dėl ko nepatenkinta asociacija „Transeksta“? Ar ginami vairuotojai, ar bandoma gelbėti TA centrus Lietuvoje valdančius verslininkus?

Tomas Juškėnas | Alfa.lt

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus