Vairuotojams, pėstiesiems ir dviratininkams valdžia numatė ne vieną naujovę

Šių metų kovo 1 d. Lietuvoje turi įsigalioti nutarimas dėl Valstybinės saugaus eismo gerinimo programos „Vizija – nulis“. Pagrindinė jos vizija – iki 2050 m. nulis žuvusiųjų kelių transporte.

Tarpinis šios programos strateginis tikslas – iki 2030 m. žuvusiųjų kelių transporte skaičių sumažinti 50 proc., palyginti su 2018 m. Pernai šalies keliuose iš viso žuvo 170 eismo dalyvių, tad per artimiausius 11 metų šis skaičius turėtų sumažėti iki 85.

Naujienų portalas Alfa.lt nusprendė pasidomėti, kokiomis priemonėmis bus siekiama minėtų tikslų.

Dėmesys KET pažeidėjams

Kaip rašoma programoje „Vizija – nulis“, pirmasis tikslas – mažinti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų skaičių. Dokumente teigiama, kad mažinti KET pažeidimų skaičių būtina, nes apie 90 proc. avarijų įvyksta dėl eismo dalyvių kaltės.

„Dauguma jų įvyksta dėl to, kad eismo dalyviai sąmoningai pažeidžia KET nustatytus reikalavimus“, – rašoma programoje. Kad tikslas būtų pasiektas, iškelti uždaviniai sumažinti šių atvejų skaičių:

  • leistino greičio viršijimo;
  • vairavimo esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų;
  • naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis;
  • atšvaitų ar šviesą atspindinčių liemenių tamsiuoju paros metu nenaudojimo;
  • diržų nesegėjimo;
  • chuliganiško ir pavojingo vairavimo.

Siekdama sumažinti KET pažeidimų skaičių, valdžia yra numačiusi ir specialias priemones bei teisės aktų pakeitimus.

Vytautas Šimanskas nuotr.

Griežtės kai kurie KET punktai, neliks nebaudžiamumo

Remiantis programa „Vizija – nulis“, jau 2020 m. norima pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), kuriuo būtų įtvirtinta nuostata nustatyti finansines sankcijas už leistino greičio iki 10 km/val. viršijimą.

Alfa.lt primena, kad pagal dabartines nuostatas greičio viršijimas iki minėtos ribos užtraukia įspėjimą, bet ne piniginę baudą.

Jau nuo 2020 m. valdžia taip pat nori užtikrinti nuobaudų neišvengiamumo principą už šiurkščius KET (ypač už greičio viršijimą) pažeidimus.

Pavyzdžiui, nustačius šiurkštų KET pažeidimą automatinėmis eismo dalyvių kontrolės priemonėmis (pvz., leistino greičio viršijimas daugiau negu 50 km/val.), sudaryti sąlygas policijos pareigūnams operatyviai gauti informaciją apie padarytą pažeidimą, kad būtų galima sustabdyti pažeidėją dar kelyje.

Kartu ketinama tobulinti esamas informacines sistemas ir registrus, siekiant paprastai ir greitai pranešti atsakingoms institucijoms apie KET pažeidimus.

Siekiant stipriau kontroliuoti eismo dalyvius, žadama vykdyti daugiau policijos pareigūnų vykdomų kontrolės akcijų, kurių metu būtų tikrinamas visų eismo dalyvių elgesys keliuose, pavyzdžiui, greičio viršijimas, diržų segėjimas, naudojimasis telefonu, atšvaitų segėjimas, blaivumo nustatymas ir t. t.

Valdžia žada parengti vairuotojų, kurie pažeidė KET vairuodami neblaivūs, prevencijos programą. Ją pasirinkusiems vairuotojams bus leista vairuoti motorines transporto priemones, kuriose yra integruotas antialkoholinis variklio užraktas.

Dar viena priemonių – plėtoti automatinės greičio kontrolės sistemą valstybinės reikšmės ar savivaldybėms priklausančiuose keliuose.

Nuo 2020 m. ketinama keisti ir teisinę bazę – numatyti ribojimus, vairuotojams draudžiančius užsiimti ne su vairavimu susijusiais veiksmais.

Tokiu būdu siekiama paskatinti vairuotojus daugiau dėmesio skirti vairavimui ir atsisakyti vairuoti trukdančių veiksnių.

Įtrauks mokyklas, kurs reklamas

Taip pat ketinama kurti socialines reklamas, skatinančias saugų elgesį keliuose, skatinti būsimus vairuotojus įgyti kuo daugiau vairavimo įgūdžių iki praktinio vairavimo egzamino laikymo, sukurti mokomąją priemonę, skirtą mokinių saugaus eismo įgūdžiams formuoti bei sudaryti galimybes mokykloms ja naudotis.

Norima įtraukti mokyklų bendruomenes į budėjimų prie pėsčiųjų perėjų, esančių šalia mokyklų, organizavimą bei saugaus eismo mokyklų prieigose gerinimą.

Taip pat bus siekiama atnaujinti dviračių vairuotojų mokymo programą ir dviratininko pažymėjimų išdavimo tvarką.

Remiantis skaičiavimais, 2017 m. ES keliuose žuvo daugiau kaip 25 tūkst. žmonių (šis skaičius prilygsta vidutinio dydžio miesto gyventojų skaičiui) ir sužeista ne mažiau kaip 1,3 mln. žmonių. Dėl to visuomenė patyrė didelių nuostolių – 2017 m. jie sudarė apie 137 mlrd. eurų.

Kitame straipsnyje apžvelgsime, kokias priemones valdžia numatė norėdama pasiekti, kad Lietuvos kelių infrastruktūra atitiktų nustatytus reikalavimus.

Marius Monkevičius | Alfa.lt

Komentuoti

Skaityti komentarus