Žiemos neatlaikę akumuliatoriai – kaip jais pasirūpinti?

Vos tik spustelėjus didesniam šalčiui neužsivedantis automobilis dažniausiai signalizuoja apie tai, kad yra metas keisti akumuliatorių.

Siekiant iš anksto apsidrausti nuo tokių nemalonių situacijų, pavyzdingi vairuotojai dar prieš šaltąjį metų periodą pasirūpina nauja automobilio baterija.

Tačiau tuomet iškyla dilema, kur dėti seną ir naudojimui netinkamą energijos šaltinį.

Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA) pastebi, kad dar ne visi vairuotojai tinkamai pasirūpina akumuliatorių likvidavimu.

Asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė atskleidžia, kaip ir kodėl verta tą padaryti pagal taisykles.

Sandėliavimas – didelė klaida

Naudojimui netinkami akumuliatoriai yra viena dažniausiai pasitaikančių pavojingų automobilinių atliekų.

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra vien apie 1,4 mln. lengvųjų automobilių, todėl natūralu, kad bent daliai iš jų kasmet tenka pakeisti energijos maitinimo šaltinį.

Kaip pasakoja R. Zdanevičienė, nors didžioji dalis lietuvių jau atsikratė įpročio pasenusius akumuliatorius sandėliuoti, tačiau kai kurių vairuotojų garažuose ar sandėliukuose dar galima atrasti ne vieną seną bateriją.

AGIA direktorės teigimu, tokie baterijų kaupėjai stipriai rizikuoja ne tik aplinkos saugumu, bet ir savo sveikata.

„Plačiausiai rinkoje naudojami švino rūgštiniai akumuliatoriai savyje turi itin daug pavojingų cheminių medžiagų, t. y. sunkiųjų metalų ir elektrolito.

Vien švinas yra įvardijamas kaip pirmos pavojingumo klasės elementas, kuris organizmui gali pridaryti daug bėdos. Ne mažesnį pavojų kelia ir sieros rūgštis, kuri garuodama gali pridaryti didelių nemalonumų“, – teigia R. Zdanevičienė.

Anot jos, dėl šios priežasties panaudoti akumuliatoriai yra kaip tiksinčios ekologinės bombos.

Pažeidus jų struktūrą į aplinką patekusios pavojingos medžiagos gali ne tik apnuodyti žmogaus organizmą, bet ir užteršti aplinką – dirvožemį bei gruntinius vandenis.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl automobilių baterijos negali būti išmetamos kaip buitinės atliekos ar juo labiau atsidurti pamiškės griovyje.

Pridavus galima ir užsidirbti

Remiantis Europos Sąjungos priimtais teisės aktais, savo sudėtyje švino turintys akumuliatoriai privalo būti utilizuojami taip, kad dalis medžiagų galėtų atgimti naujam gyvenimui.

Pasak AGIA vadovės, būtent transporto priemonių baterijose didžioji dalis medžiagų yra tinkamos tą padaryti.

„Akumuliatorius gali būti išskaidomas į šviną, stibį, sieros rūgštį, plastiką ir kitus smulkesnius elementus. Praktiškai visos šios medžiagos gali būti perdirbamos ar neutralizuojamos, kad nesukeltų jokio neigiamo efekto.

Tokiu būdu aplinka ir žmonės apsaugomi nuo taršos, o įvairūs gamintojai turi žaliavos naujai produkcijai kurti“, – aiškina asociacijos vadovė.

R. Zdanevičienė teigia, kad panaudoti akumuliatoriai netgi turi savo paklausą, kadangi už juos galima gauti bent kažkiek pinigų.

Garažų kompleksuose netgi mėgsta lankytis smulkūs verslininkai, kurie supirkinėja pasenusias baterijas ir bando iš to užsidirbti.

„Priklausomai nuo akumuliatoriaus svyruoja ir jo kaina. Skaičiuojama, kad Lietuvoje už panaudotą bateriją galima gauti nuo 4 iki maždaug 25 eurų.

Šią sumą įprastai lemia švino ir kitų metalų kiekis akumuliatoriaus viduje“, – sako R. Zdanevičienė.

Baterijas derėtų patikėti profesionalams

AGIA vadovė pažymi, kad akumuliatorių likvidavimą derėtų patikėti profesionalams, kurie tinkamai pasirūpins jų likimu.

Teisę utilizuoti pavojingąsias atliekas turintys atliekų tvarkytojai ne tik sumokės atlygį, bet ir sutvarkys pavojingąsias medžiagas pagal reglamentą.

Automobilių baterijas taip pat galima atiduoti ir į kiekvienoje savivaldybėje įkurtas stambių atliekų surinkimo aikšteles ar autoservisuose, jeigu naudojamasi jų paslaugomis.

„Nors vietų, kur galima atiduoti pasenusias baterijas, Lietuvoje yra išties nemažai, tačiau vis dar pasitaiko pavienių atvejų, kai jos atsiduria ne savo vietoje, pavyzdžiui, įprastuose buitiniuose konteineriuose ar kažkur gamtoje.

Toks elgesys yra nepateisinamas ir gali turėti finansinių pasekmių.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, taip pat gali tekti atlyginti žalą gamtai“, – įspėja asociacijos direktorė.

Be kita ko, R. Zdanevičienė griežtai nerekomenduoja patiems ardyti naudojimui netinkamų akumuliatorių.

Bandymai tą padaryti gali baigtis rimtomis pasekmėmis pačių ardytojų ar aplinkinių žmonių sveikatai, taip pat ir aplinkai.

Šiuo atveju derėtų žinoti, kad atliekų tvarkytojai akumuliatorius surenka neišardytus.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus