Žino ne kiekvienas: atvejai, kai draudikas atsisako padengti žalą

Apdraudę savo automobilius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ar kasko gyventojai neretai mano, kad visais atvejais gali būti ramūs dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Vis tik ne visi įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais, todėl norėdami išvengti nesusipratimų automobilių savininkai turėtų atkreipti dėmesį į draudimo taisykles ir konkrečios sutarties sąlygas, kur nurodomos išimtys ir specifinės situacijos, kuomet žala nėra atlyginama.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius išskiria dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai draudimo išmoka apsidraudusiajam vis tik nepriklauso.

Nėra eismo įvykio – nėra žalos padengimo

Anot T. Nenartavičiaus, viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai tikisi draudimo išmokos yra, kuomet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) savo transporto priemones apdraudę ir nukentėję vairuotojai tikisi nuostolių atlyginimo su eismo įvykiais visiškai nesusijusiose situacijose.

„Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse.

Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko“, – sako draudimo ekspertas.

Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai.

Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.

Išieško žalos iš asmeninės kišenės

„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus.

Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, – sako T. Nenartavičius.

Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams.

„Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių.

Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, – pažymi T. Nenartavičius.

Girtas – lygu be draudimo

Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.

„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidinėjant taisyklių problemų dažniausiai nekyla.

Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko“, – sako T. Nenartavičius.

Naujienos iš interneto

Komentuoti

Skaityti komentarus